Šių metų birželio 7 d. Alytaus miesto savivaldybėje organizuojamas seminaras „Žaliosios savivaldybės – mitas ar realybė?“, kuris suburs politikos, savivaldybių, verslo ir mokslo lyderius į diskusiją, kaip pasiekti, kad savivaldybės taptų draugiškomis aplinkai ir žmonėms vietomis, kur gera gyventi, kurti ir dirbti.
Gegužės mėn. Seime vykusioje konferencijoje „Žalioji transformacija: Lietuvos savivaldybių kelias į klimato neutralumą“ pristatytas Žaliųjų savivaldybių nacionalinis tinklas, prie kurio jau yra prisijungusios 20 Lietuvos savivaldybių. Tinklas klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą padės paversti galimybėmis. Be to, jis suteiks reikiamos informacijos, susijusios su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai.
Tinklu rūpintis patikėta Lietuvos energetikos institutui, o pagrindiniu tinklo koordinatoriumi paskirtas Romualdas Petraitis.
Tinklo idėja išvystyta Seimo parlamentinėje grupėje „Žaliosios savivaldybės – 2030“. Jos pirmininkas, parlamentaras Andrius Bagdonas tvirtina, kad Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo veiklos pradžia – pusantrų metų trukusio darbo ir praeitų metų gruodį pasirašyto memorandumo dėl Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos rezultatas.
Vienas iš pirmųjų tinklą koordinuojančių specialistų darbų bus tinklalapio sukūrimas, kuriame savivaldybių atstovai rastų reikiamą informaciją, susijusią su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai. Šiuo metu buriama įvairių sričių ekspertų, dirbančių klimato neutralumo srityje, kurie konsultuos ir teiks ekspertinę pagalbą prisijungusioms prie tinklo savivaldybėms. Bus organizuojami renginiai ir mokymai savivaldybių specialistams.
„Klimato neutralumą sudaro daug sudedamųjų dalių. Pradedant transporto sistema bei energetika ir baigiant žemės ūkiu bei žmonių įpročių formavimu. Kiekvienai iš tų krypčių numatytas finansavimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra numačiusi iki 2030 m. į dviračių infrastruktūros gerinimą investuoti apie 100 mln. eurų. O štai programos „Europos horizontas“, kuri bus vykdoma iki 2027 m., bendras biudžetas yra 95,5 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei 15 mlrd. eurų klimato, energetikos ir mobilumo tematikoms. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kur savivaldybės gali gauti finansavimą infrastruktūrai tobulinti bei žmonių gyvenimo sąlygoms gerinti, kartu leidžiančiam siekti ir klimato neutralumo tikslų“, – vardijo Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas, taip pat besirūpinantis Žaliųjų savivaldybių tinklo plėtra. Pasak jo, tinklas atviras ne tik norintiesiems prisijungti ir dalytis patirtimi bei gerąja praktika, bet ir išsakyti siūlymus, kokios pagalbos ar įrankių reikia, kad darbai, idėjos ar iniciatyvos būtų įgyvendinamos.
Birželio 7 d. seminaro programa:
