2025 m. kovo 13 d. įvyko Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis. Dovilė Gimžauskaitė išrinkta Mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja. Šiose pareigose ji pakeis Ramintą Skvorčinskienę, kuri atsistatydino iš Mokslo tarybos narių tapusi instituto direktoriaus pavaduotoja. Mokslo tarybos posėdžio metu taip pat nuspręsta teikti instituto direktoriui Sigito Rimkevičiaus kandidatūrą į Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovus, patvirtinta atnaujinta Akademinės etikos ir Doktorantūros komisijų sudėtis, patvirtinti Doktorantūros bei Finansų ir strategijos komisijų darbo reglamentai.
Kovo 8 d. šeštadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete įvyko matematikos olimpiada 5-8 kl. moksleiviams „Matematinis iššūkis“.
Moksleivių laukė įdomūs matematiniai uždaviniai, galvosūkiai ir kitos veiklos. Renginyje dalyvavo ir LEI Vandenilio energetikos technologijų centro bei Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos mokslininkai, pristatę moksleiviams vandenilio reakcijų eksperimentus, viktoriną ir paskaitą „Atrakink ateitį su vandeniliu“.
Olimpiada siekiama: (1) Skatinti Lietuvos mokinius domėtis matematikos nestandartiniais matematikos uždaviniais. (2) Ugdyti gabių matematikai mokinių kūrybinius gebėjimus ir savarankiško mąstymo nestandartinėse situacijose įgūdžius. (3) Skatinti mokinių norą varžytis su bendraamžiais ir suteikti 5-8 klasių mokiniams galimybes įsitraukti į dalyvavimą šalies lygmens matematikos olimpiadose.
Pirmoje dienos pusėje, spręsdami olimpiados užduotis, moksleiviai iš visos Lietuvos turėjo pademonstruoti turimas žinias, jog įrodytų esantys geriausi. Tuo tarpu pedagogai turėjo galimybę dalyvauti seminaruose – „Serijos „Matematika visiems“ 8 klasės vadovėlio pristatymas“ (vedė mokytoja ekspertė Vilma Pipirienė) ir „Olimpiados „Matematinis iššūkis“ uždavinių analizė“ (vedė Mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius).
Renginį vainikavo paskaitos-užsiėmimai moksleiviams ir pedagogams. „Atrakink ateitį su vandeniliu“, kurią vedė Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vyriausias mokslo darbuotojas dr. Darius Milčius, ir „Kaip dirbtinis intelektas padeda kovoti su piktais komentarais internete?“, kurią vedė dr. Danguolė Kalinauskaitė, VDU mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, kalbos technologijų įmonės „Lingo data“ vadovė.
Sveikiname ir džiaugiamės moksleiviais, mokytojais, ir kolegomis mokslininkais, kurie laisvadienį noriai paskyrė mokslui, bei galėję prisidėti įkvepiant moksleivius rinktis STEM studijų kryptis!
Renginio organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas ir mokykla „Delta“
Renginio rėmėjai: Leidykla TEV, VDU IF Alumni, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos matematikų draugija.
Vasario 12 d. Instituto jaunieji tyrėjai buvo pakviesti teikti paraiškas prof. Romo Viskantos vardo premijos konkursui (https://www.lei.lt/paraisku-priemimas-prof-romo-viskantos-premijos-konkursui/). Konkurso tikslas – įvertinti Lietuvos energetikos instituto jaunųjų mokslininkų/doktorantų veiklos rezultatus, siekiant patirties ir kompetencijų šiluminės fizikos, dujų ir skysčių dinamikos, atsinaujinančios, branduolinės ir termobranduolinės bei bendrai energetikos srityse, ir, pasiekusius reikšmingų mokslinių rezultatų, rekomenduoti Vydūno jaunimo fondui skirti pirmos vietos laimėtojui 1500 Eurų, antrosios vietos laimėtojui – 1000 Eurų premijas.
Vydūno jaunimo fondas (Vydunas Youth Fund, Inc., JAV) prof. Romo Viskantos vardinę premiją įsteigė siekdamas pagerbti prof. Romą Viskantą, žymų pasaulyje šiluminės fizikos bei energetikos srityse mokslininką ir pedagogą, Purdue universiteto (JAV) profesorių, pelniusį daugelį žymių apdovanojimų ir garbingų įvertinimų, daugiausia cituojamų mokslo darbų autoriaus vardą ir išugdžiusį gausią jaunųjų mokslininkų kartą.
Paraiškas konkursui iki kovo 6 d. pateikė 4 jaunieji mokslininkai:
Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos v. m. d. Justas Šereika ir v. m. d. Gediminas Skarbalius (Energetikos ir termoinžinerijos kryptyje);
Degimo procesų laboratorijos m. d. Lina Vorotinskienė ir v. m. d. Adolfas Jančauskas (Energetikos ir termoinžinerijos kryptyje).
Dėkojame Vydūno jaunimo fondui už įsteigtą paskatą ir linkime sėkmės konkurso dalyviams!
„Nedaug kas susimąsto, kiek darbo įdedama, kad kasdien naudojamos medžiagos būtų saugios, efektyvios ir draugiškos aplinkai“, – pastebi LEI Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos vadovė dr. Inna Pitak. Šiame mokslo padalinyje dirbantys specialistai analizuoja ir tobulina medžiagų savybes, kad jos taptų kuo patvaresnės, našesnės ir ekologiškesnės.
Užtikrina svarbių sektorių pažangą
Dr. I. Pitak teigimu, laboratorijos išskirtinis bruožas yra gebėjimas derinti fundamentinius medžiagų tyrimus su praktiniais bandymais ir realaus pritaikymo galimybėmis. Laboratorijos mokslininkai kuria daugiafunkcines medžiagas ir kompozitus bei atlieka jų tyrimus, vertina medžiagų kokybės rodiklius ir atlieka jų analizę, iš daugiasluoksnių kompozitų atgauna naudingas medžiagas.
„Laboratorijos specializacija – medžiagų savybių analizavimas ir tobulinimas, kad jos būtų patvaresnės, tvaresnės ir geriau atitiktų įvairių pramonės sričių poreikius. Mūsų darbas prisideda prie statybos, gamybos ir atsinaujinančios energetikos sektorių pažangos, taip pat – atliekų perdirbimo ir medžiagų kokybės bei saugos standartų užtikrinimo – pasakoja mokslinio padalinio vadovė. – Visuomenę nustebintų tai, kiek daug tikslumo ir pastangų reikalauja medžiagų tyrimai ir testavimas. Nedaug kas susimąsto, kiek darbo įdedama, kad kasdien naudojamos medžiagos būtų saugios, efektyvios ir ekologiškos.“
Pasak pašnekovės, svarbiausias laboratorijos pasiekimas yra medžiagų mokslo tobulinimas, pasitelkiant inovatyvius tyrimus ir bandymus. Pagrindiniai laboratorijos projektai yra susiję su tvarumu: atliekų perdirbimu į alternatyvius degalus, bei vertingų išteklių išgavimu iš saulės baterijų ar kompiuterių pagrindinių plokščių – retųjų elementų, metalų ir kitų medžiagų.
„Mūsų projektai susiję su pažangiomis technologijomis, pavyzdžiui, didelio paviršiaus ploto medžiagų sinteze katalizatorių gamybai. Laboratorijoje tyrimai atliekami naudojant progresyvius metodus: nanomedžiagų analizę ir terminius ar mechaninius bandymus, siekiant sukurti naujos kartos medžiagas. Šie darbai turi realų poveikį – jie gerina medžiagų saugumą, efektyvumą, užtikrina aplinkosaugą ir tvarumą“, – atskleidė ji.
Maži pokyčiai – dideli rezultatai
Dr. I. Pitak nuomone, smalsiems mokslininkams darbas Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijoje turėtų būti patrauklus dėl galimybės derinti mokslinę veiklą chemijos laboratorijoje su medžiagų tyrimų atlikimu, naudojant įvairią laboratorijos turimą įrangą.
Priklausomai nuo tiriamos medžiagos, laboratorijoje atliekami įvairūs testai, naudojant vis kitus metodus. Medžiagų paviršiaus ir sudėties analizei naudojamas skenuojančios elektroninės mikroskopijos su energijos dispersine spektroskopija (SEM-EDS) metodas – elektronų pluoštas nuskenuoja mėginį, o EDS analizuoja išspinduliuotus rentgeno spindulius, nustatant elementinę sudėtį. Kristalinės medžiagos fazinės sudėties nustatymui pasitelkiama rentgeno spinduliuotės difrakcinė analizė (XRD). Rentgeno spinduliai sklinda per mėginį, o jų difrakcijos modelis leidžia identifikuoti kristalines fazes ir nustatyti jų struktūrą.
Šiluminio stabilumo vertinimui atliekama termogravimetrinė analizė, o paviršiaus ploto ir porų dydžio matavimui – fizinė adsorbcija. Tuo tarpu metalų tyrimams pasitelkiama cheminė analizė. Visi šie bandymai yra itin svarbūs, užtikrinant medžiagų kokybę, našumą ir tinkamumą skirtingiems panaudojimo būdams, prisidedant prie saugos, efektyvumo ir inovacijų įvairiose pramonės šakose.
„Mane pačią laboratorijos kasdienybėje labiausiai domina naujų medžiagų savybių ir jų pritaikymo galimybių atradimai. Darbas laboratorijoje ir eksperimentų atlikimas primena magiją – tai tiesiog užburia. Labiausiai stebina tyrimų tikslumas ir sudėtingumas. Net maži pokyčiai gali lemti didelius rezultatus, todėl kiekviena diena laboratorijoje yra kupina jaudulio, naujovių ir atradimų – sako dr. I. Pitak. – Žinoma, laboratorijos darbe netrūksta ir iššūkių. Didžiausi jų – išlaikyti itin tikslų darbą, suvaldyti sudėtingą medžiagų elgseną, neatsilikti nuo sparčiai besivystančių technologijų ir užsitikrinti pakankamą finansavimą tyrimams. Svarbiu iššūkiu taip pat tampa pusiausvyros ieškojimas tarp tobulinamos medžiagos tvarumo ir efektyvumo.“
Laboratorijos užkulisiai
Pastaruoju metu laboratorijos mokslininkai atliko nemažai eksperimentų su kiečio augalu (Artemisia dubia). Buvo atliktas jo modifikavimo procesas ir po sėkmingos modifikacijos pasiūlyta jį naudoti ekologiškų statybinių medžiagų gamybos procese.
Surinkti kiečių stiebai pirmiausia buvo kruopščiai išvalyti nuo priemaišų, dirvožemio ir teršalų. Tada jie buvo džiovinami pastovios kambario temperatūros ir drėgmės sąlygomis, kol visiškai išdžiūdavo. Vėliau medžiaga buvo smulkinama ir rūšiuojama į frakcijas. Granulometrinės analizės metu buvo gautos trys frakcijos: stambesnė nei 2,5 mm, 0,8–1 mm ir 0,8–0,63 mm. Stambesnės nei 2,5 mm ir 0,8–1 mm frakcijos buvo modifikuojamos tetraetoksisilano metodu. 0,8–0,63 mm kiečių frakcija buvo naudojama bandinių formavimui be modifikacijos.
„Augalo modifikavimo metodika buvo vykdoma taip: kaip paviršiaus aktyviąją medžiagą naudojome oktadecilaminą (ODA), kaip silicio šaltinį – tetraetoksisilaną (TEOS), o kaip tirpiklius – metanolį, izopropanolį ir dejonizuotą vandenį. Pirmiausia kiečiai buvo panardinami į izopropanolį. TEOS buvo sumaišytas su etanoliu tūrio santykiu, kad stiklinėje talpoje būtų paruoštas tirpalas. Mišinys buvo nuolat maišomas, kol TEOS visiškai ištirpo. Hidrolizei atlikti į TEOS-etanolio tirpalą buvo lėtai įpilama distiliuoto vandens. Mišinys buvo nuolat maišomas keturias valandas, kol baigėsi hidrolizės procesas. Oktadecilaminas buvo ištirpintas etanolyje ir pridėtas į hidrolizuotą TEOS tirpalą, kuris dar 1–2 valandas buvo paliktas, kad susiformuotų Si-C jungtys“, – pasakoja dr. I. Pitak.
Vėliau į paruoštą suspensiją buvo įdėta impregnuotų kiečių, ir mišinys maišytas, kad silicio dioksidas įsitvirtintų ant kiečių paviršiaus. Gautas mišinys buvo paliktas laboratorijoje per naktį. Kitą dieną nusistovėjęs tirpalas su modifikuotais kiečiais buvo plaunamas ir filtruojamas. Po plovimo ir filtravimo modifikuota medžiaga natūraliai džiovinta dvi dienas. Išdžiovinta modifikuota medžiaga buvo tiriama dėl jos tinkamumo ekologiškų statybinių medžiagų gamybai.
Prikelia naujam gyvenimui
Ne vienas laboratorijos vykdomas projektas yra susijęs su ekologija ir tvarumu. Čia dirbantys mokslininkai perdirba įvairias atliekas, paversdami jas vertingais produktais. Tekstilės atliekos konvertuojamos į alternatyvius degalus, naudojamus energijai imliose pramonės šakose. Tuo tarpu neperdirbamos komunalinės atliekos gali būti paverčiamos į kurą cementui gaminti. Perdirbdami saulės baterijas, mokslininkai iš jų išgauna įvairias žaliavas: stiklą, varį, sidabrą, silicio elementus, aliuminį. Vertingi metalai taip pat išgaunami perdirbant kompiuterių pagrindines plokštes: varis, sidabras, auksas.
„Perdirbdami nebereikalingas saulės baterijas ar kompiuterines plokštes, atskiriame naudingas jų medžiagas, kurias būtų galima panaudoti dar kartą. Tam atlikti yra du būdai: medžiagas galima atskirti specialaus tirpiklio pagalba, arba terminio apdorojimo metu, kai atlieka medžiagos, kurios aukštoje temperatūroje neskyla. Tokiu būdu gauname vario, stiklo, aliuminio, silicio ir kitų elementų atliekas, kurios gali būti pernaudojamos – paaiškino dr. I. Pitak. – Šiandieniame pasaulyje sukuriama vis daugiau atliekų, tad viena svarbiausių mokslininkų užduočių yra sugalvoti, ką būtų galima su jomis daryti ir kur panaudoti.“
Kovo 3 d. Lietuvos energetikos instituto atstovas dr. Ramūnas Gatautis pristatė pastatų modernizavimo gerąsias praktikas 10-ajame „Europos vietos valdžios kongrese“, vykusiame Mikolaikose, Lenkijoje. Panelinėje diskusijoje „Strategijos kaip didinti miesto energijos vartojimo efektyvumą didėjant energijos sąnaudoms“ mokslininkas pasidalino ekspertine patirtimi vykdant elektros, centralizuoto šilumos tiekimo ir dujų sektorių plėtrą Lietuvoje. Taip pat aptarti galimi pokyčiai Europos šalių ilgalaikiuose energetikos sektoriaus planuose vertinant Rusijos agresijos Ukrainoje aplinkybes ir išmoktas pamokas. Diskusijoje patirtimi bei įžvalgomis dalinosi ir atstovai iš Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos, Moldovos.
Renginyje dalyvavo virš 2800 dalyvių. Renginio organizatorius – Rytų studijų instituto fondas.
Ketvirtadienį, kovo 6 d., LEI lankėsi Šiaulių valstybinės kolegijos atstovai. Svečiai Instituto fojė buvo supažindinti su EUROfusion projekto bei „Žaliojo miestelio“ stendais ir koncepcijomis. Instituto Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) produktų demonstracinėje salėje svečiams buvo pristatyti sukurti Instituto mokslininkų MTEP produktai. Vėliau Šiaulių kolegijos atstovai lankėsi Vandenilio energetikos technologijų centre, Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų, Plazminių technologijų, Degimo procesų, Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijose. Plazminių technologijų laboratorijoje vyriausioji mokslo darbuotoja Viktorija Grigaitienė ir VDU doktorantė Emilija Jankaitytė pademonstravo eksperimentą naudojant žemos temperatūros plazmos įrenginį ir papasakojo apie bendrai vykdomo projekto MTEP veiklas.
Susitikimo pabaigoje Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo centro projektų vadovas Rimantas Levinskas pristatė pranešimą „Instituto MTEP veiklos ir pasiekimai. Galimybės dalyvauti piliečių mokslo projektuose.“, pristatydamas piliečių mokslo ypatumus ir galimybes pasinaudoti Instituto infrastruktūra bei mokslininkų patirtimi ir pakvietė įsitraukti į piliečių mokslo kampanijas. Taip pat, aptarta bendradarbiavimo sutarties sudarymo galimybė.
Svečių delegaciją sudarė: Inovacijų plėtros vadovė dr. Simona Skėrė; Veiklos planavimo ir valdymo tarnybos vadovė, lektorė Kristina Gideikienė; Verslo ir technologijų fakulteto dekanė profesorė Ingrida Vaičiulytė; prodekanas, lektorius Remigijus Juknevičius; ITC vedėjas, lektorius Donatas Daugirdas; vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Urtė Ciganė; Vyresnysis mokslo darbuotojas, docentas dr. Justas Ciganas; lektorius Marius Kernagis.
2025 m. kovo 4–5 d. LEI koordinuojamo GIFFT projekto nariai susitiko Geteborge, Chalmerso technologijos universitete, siekiant aptarti hibridinių ir biokurui pritaikytų šilumos technologijų stiklo pramonėje tobulinimą.
Pagrindinės diskusijų temos:
✅ Plazmos pagalba vykdomas degimas ir dujinimas;
✅ Daugiafunkcinis kuro panaudojimas stiklo lydymo krosnyse;
✅ Technoekonominis ir aplinkosauginis poveikio vertinimas.
Aktualūs pranešimai, ekskursijos laboratorijose ir bendradarbiavimas tarp GIFFT projekto narių padeda formuoti tvarios pramoninės stiklo gamybos ateitį.
Susitikime dalyvavo mokslininkai iš LEI Plazminių technologijų ir Degimo procesų laboratorijų: dr. Andrius Tamošiūnas, Vilmantė Kudelytė, dr. Justas Eimontas, dr. Nerijus Striūgas, dr. Raminta Skvorčinskienė.
Apie GIFFT projektą:
Kovo 5 d. įvyko RTO Lithuania tarpinstitucinių projektų kvietimo informacinė diena.
Renginyje dalyvavę tyrėjai iš FTMC, LAMMC ir LEI turėjo galimybę susipažinti su tyrėjais iš kitų mokslo įstaigų, pristatyti savo projektines idėjas bei aptarti galimas partnerystes.
Kvietimas teikti paraiškas bendriems paieškiniams mokslo projektams skelbiamas siekiant skatinti RTO Lithuania asociacijos mokslo institucijų bendradarbiavimą ir jaunųjų tyrėjų kompetencijų ugdymą.
Susitikimo metu LEI Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos vadovas dr. Marius Praspaliauskas kartu su kolegomis iš FTMC ir LAMMC pristatė ankstesnių RTO Lithuania kvietimų sėkmės istorijas.
Pirmadienį, Kovo 3 d. LEI lankėsi KTU Elektros ir elektronikos (EEF) bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino (MIDF) fakultetų bakalauro studentai kartu su MIDF energijos inžinerijos krypties studijų programų vadovu doc. Algimantu Balčiumi. Svečiai apsilankė Instituto mokslo padaliniuose, susitiko su jų atstovais ir domėjosi praktikos bei darbo, bendrų projektų vykdymo galimybėmis.
Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Egidijus Urbonavičius atvykusius studentus supažindino su EUROfusion projekto stendu ir papasakojo apie branduolių sintezės procesus, o Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo centro (MTEPIPC) projektų vadovas dr. Rimantas Levinskas supažindino su Instituto „Žaliojo miestelio“ stendu bei koncepcija.
Svečiai taip pat apžiūrėjo Degimo procesų laboratorijos tyrimų stendus ir biomasės bei jų katilų testavimo infrastruktūrą. Vėliau studentai lankėsi Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų, Branduolinės inžinerijos problemų, Plazminių technologijų ir Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijose bei Vandenilio energetikos technologijų centre. Čia studentai pamatė mokslininkų darbo vietas ir klausėsi pasakojimo apie šių mokslo padalinių veiklas bei pasiekimus, taip pat apžiūrėjo doktorantų darbo aplinką Degimo procesų laboratorijoje.
Svečiams Instituto Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros produktų demonstracinėje salėje buvo parodyti sukurti prototipai. R. Levinskas pristatė pranešimą „Instituto MTEP veiklos ir pasiekimai. Galimybės dalyvauti piliečių mokslo projektuose“, kuriuo supažindino su projekto „MTEP veiklų priartinimo prie piliečių strategijos parengimas“ vykdymo metu parengtais dokumentais. Susitikimą užbaigė diskusija apie piliečių mokslo ypatumus ir galimybes pasinaudoti Instituto infrastruktūra ir mokslininkų patirtimi, bei tai, kaip įsitraukti į piliečių mokslo kampanijas.
