Pasibaigus konkursui, buvo išrinkti Lietuvos energetikos instituto 2024 m. pažangiausi magistrantai, doktorantai ir jaunieji mokslininkai!
Gruodžio 19 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko konsorciumo dėl Masačusetso technologijų instituto (MIT) Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos (MISTI) Lietuvai Jungtinės veiklos sutarties pasirašymas. Naujojo konsorciumo koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Sutartimi buvo įtvirtinta konsorciumo partnerių bendra veikla, skirta stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir JAV mokslo bei valstybės institucijų, verslo įmonių ir kitų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos organizacijų. Dalyvaudami MIT MISTI programoje, konsorciumo partneriai stiprins Lietuvos, kaip vieno iš inovacijų ir technologijų centrų, įvaizdį ir žinomumą bei plėtos šalies mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimą su MIT.
Sutartyje numatoma skatinti bendrus mokslinių ir meninių tyrimų, inovacijų bei technologijų projektus su MIT mokslininkais, įgyvendinti MIT MISTI programos tikslus, siekti aktyvaus Lietuvos dalyvavimo JAV technologijų ir inovacijų mugėse, konferencijose ir kituose renginiuose. Planuojama skatinti ir abipusį tarptautinį tyrėjų ir studentų mobilumą, naudotis MIT ištekliais, organizuoti mokslo ir mokslo populiarinimo renginius.
Po sutarties pasirašymo buvo aptartos ir artimiausios konsorciumo partnerių veiklos. Planuojama, jog jau sausį bus pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir MIT, taip pat Lietuvoje apsilankys ir MIT koordinatorė Ekaterina Zabrovski.
Konsorciumo partneriai – VDU, Kauno technologijos, Klaipėdos, Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“.
Plačiau: https://www.vdu.lt/lt/ikurtas-lietuvos-konsorciumas-skirtas-bendradarbiavimui-su-mit/
2024 m. gruodžio 17 d. Kauno kolegijoje Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. dr. Saulius Gudžius ir kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas pasirašė sutartį, įtvirtinančią abiejų institucijų siekį bendradarbiauti, sutelkiant intelektualinį potencialą rengiant naujas formalaus mokymo bei neformalias suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, vykdant tarptautinius projektus, organizuojant mokslo taikomuosius tyrimus, kultūrinius ir edukacinius renginius, stiprinant specialistų profesinius ryšius, analizuojant rinką ir verslo vystymąsi, ugdant kolegijos studentų praktinius įgūdžius bei skleidžiant ir įgyvendinant naujas idėjas.
Bendroje diskusijoje LEI atstovai Studijų administratorė Jolanta Kazakevičienė, Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų perdavimo centro l.e.p. vadovas dr. Rimantas Levinskas su Kolegijos atstovais direktoriaus pav. organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskiene, direktoriaus pav. studijoms Jolanta Bareikiene bei Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto dekanu dr. Tomu Makavecku pasidalino mintimis apie bendradarbiavimą, sudarant galimybes Kolegijos studentams atlikti praktikas institute ir pasinaudoti instituto įranga atliekant mokslinius tyrimus. Po diskusijų LEI atstovai buvo supažindinti su studijoms ir MTEP veikloms skirta modernia infrastruktūra.
2024 m. gruodžio 5 d. pradėtas vykdyti projektas „Vandenilio gavybos testavimas panaudojant nusidėvėjusius susmulkintus saulės modulius reakcijos su vandeniu metu“ (NR. 10-038-T-0175).
Projekto tikslas – Patikrinti MTEP idėją bei pasirengti paraiškos teikimui pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą vykdant tarpdisciplininį projektą.
Projekto paraiška būtų teikiama pagal vieną iš kvietimų „HORIZON-CL5-2024-D3-02-07“ arba „EIC Pathfinder“ vykdyti mokslinius tyrimus siūlant technologiją, kurios metu nusidėvėję saulės moduliai būtų perdirbami gaminant vandenilį iš vandens. Viena pagrindinių problemų susijusių su saulės modulių panaudojimu yra utilizavimas, kai modulių efektyvumas nukrenta žemiau pageidaujamos ribos. Vis dar nėra technologijų leidžiančių optimaliai panaudoti ar perdirbti nusidėvėjusius saulės modulius. Testuojant bandinius, saulės moduliai būtų smulkinami naudojant rutulinį malimą bei vėliau paveikiami dujų plazmos. Rutulinio malimo metu būtų atveriamas medžiagos paviršius, tuo tarpu plazmos poveikis sumažina paviršiuje esančio oksido įtaką. Tokiu būdu sukuriamas medžiagų reaktyvumas vandens aplinkoje. Po apdirbimo, gautos medžiagos reakcijos su vandeniu metu generuotų vandenilį, o gautas šalutinis produktas būtų antrą kartą panaudojamas tolesniuose procesuose. Tikimasi, kad po reakcijos su vandeniu susidarys šalutiniai produktai – silicio oksidas (SiO2), aliuminio hidroksidas (Al(OH)3) ir sidabras (Ag). Šių komponentų fizikinės savybės skiriasi, todėl tai turėtų palengvinti jų atskyrimą vienas nuo kito ir išgryninimą, norint vėliau juos panaudoti žiedinėje ekonomikoje.
Šiame projekte bus atsižvelgiama į darnaus vystymosi energetikos srityje (SDG7), „Green Deal“, „RePowerEU“ ir kitų ES iniciatyvų tikslus, prisidedant prie klimato kaitos mažinimo, didinant bendrą proceso našumą vengiant kritinių žaliavų naudojimo, ir viso proceso tvarumo užtikrinimo.
Projekto informacija: https://www.lei.lt/projektas/cpva-10-038-t-0175-lt/
Projektas vykdomas pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ veiklą „Parama identifikuotiems startiniams MTEP projektams ir galimybių studijoms su institucijų kelrodžiais sėkmingam dalyvavimui Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ kvietimuose skatinti“.
Lietuvos energetikos institutas (LEI) yra viena svarbiausių mokslo institucijų, aktyviai dalyvaujanti programos „Europos horizontas“ projektuose. LEI yra pateikęs 16 paraiškų, iš kurių 4 buvo finansuotos. Dar įspūdingesnis yra faktas, kad 3 paraiškos buvo teikiamos kaip koordinatoriaus, o viena jų tapo sėkminga – tai projektas „Tvari stiklo pramonė su adaptyvia kuro technologija“ (angl. Sustainable Glass Industry with Fuel-Flexible Technology, (GIFFT)), kuriuo siekiama tobulinti ir plėsti tvarias energijos technologijas transporto sektoriaus srityje.
Pasak LEI Degimo procesų laboratorijos vadovo dr. Nerijaus Striūgo, šis pasiekimas yra reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos kontekste. „Projekto GIFFT sėkmė rodo, kad Lietuvos mokslas yra konkurencingas tarptautinėje arenoje. Kaip koordinatoriai, mes įdėjome daug pastangų, kad suburtume stiprią partnerystę ir sukurtume realų poveikį turinčius sprendimus,“ – pažymi dr. N. Striūgas.
Taip pat GIFFT projektas padeda vystyti technologijas, kurios prisideda prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei didina Lietuvos tarptautinį matomumą inovacijų srityje.
Skaitykite daugiau: https://europoshorizontas.lt/lietuvos-energetikos-institutas-pirmaujantis-inovaciju-centras/
Registration to the conference is open. We encourage prospective attendees and guests to subscribe to the event CYSENI 2025 for the latest updates.
REGISTRATION: https://cyseni.com/registration/
FACEBOOK EVENT: https://www.facebook.com/events/1249208983072559
DESCRIPTION
The 21st International Conference of Young Scientists on Energy and Natural Sciences Issues (CYSENI 2025) is an annual event initiated and organised by the Lithuanian Energy Institute and brought to life with the support of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, RTO Lithuania, and many other valued collaborators. The conference will be held in the venue of the Lithuanian Energy Institute in Kaunas, Lithuania (Breslaujos str. 3), from 20 to 22 May 2025.
CYSENI is a free-of-charge scientific event aimed at young researchers and professionals from Europe and worldwide working in the fields of energy and environmental sciences. Participation in CYSENI will provide a well-established platform for undergraduate, MSc and PhD students, postdocs, entrant engineers, and other young scientists to present their latest research, develop presentation skills, build valuable contacts, and forge durable scientific relationships.
This year’s CYSENI conference proudly continues its tradition as we celebrate its 21st edition! CYSENI covers a broad spectrum of topics, fostering multidisciplinary discussions and offering excellent opportunities for the exchange of innovative ideas and potential collaborations.
CONFERENCE TOPICS AND IMPORTANT DATES: www.cyseni.com/topics-and-deadlines/
INSTRUCTIONS FOR AUTHORS: https://cyseni.com/instructions-for-authors/
IMPORTANT DATES AND DEADLINES
📍 07 February 2025 – registration and abstracts submission deadline
📍 07 March 2025 – author notification on abstract acceptance
📍 09 May 2025 – announcement of the Conference program
📍 20–22 May 2025 – Conference event
Lietuvos mokslų akademijos įkurta LMA Jaunoji akademija pasipildė naujais nariais. Baigiantis metams, Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka Jaunosios akademijos narius. Iš 32 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti ir 2024 m. gruodžio 3 d. LMA prezidiumo nutarimu patvirtinti dešimt jaunųjų akademikų. Remiantis LMA mokslų skyriuose sudarytų komisijų siūlymais ir LMA mokslų skyrių teikimu, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Tadas Kaliatka (technologijos mokslai) išrinktas naujuoju LMA Jaunosios akademijos nariu, ketverių metų kadencijai. Sveikiname!
Jaunosios akademijos nariais renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų. Žemiau pateikiame LMA pranešimo ištrauką, pristatančią Tadą Kaliatką:
Dr. Tadas Kaliatka (energetika ir termoinžinerija, Lietuvos energetikos institutas, LEI). Daugiau kaip 15 metų vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje. 2014 m. apgynė daktaro disertaciją „Termohidraulinių procesų, vykstančių branduolių sintezės įrenginiuose šilumnešio praradimo atveju, tyrimas“. Vadovauja savo tyrėjų grupei, kurie vykdo mokslinius tiriamuosius-taikomuosius darbus branduolinių įrenginių saugos srityje taikant skaitinius tyrimus. Savo mokslinę patirtį ir gautus tyrimų rezultatus paskelbė daugelyje mokslinių straipsnių (daugiau kaip 30 – „Clarivate Web of Science“), pristatė juos tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose (daugiau kaip 40). Taip pat aktyviai dalyvauja vykdant tarptautinių ir nacionalinių mokslo programų projektus. Šiuo metu jis yra LEI dalies vadovas dviejuose ES programos „Europos horizontas“ projektuose: „Opera HPC“ ir „EASI SMR“. Taip pat vadovauja LMA bendradarbiavimo projektui su Vengrijos techninės paramos organizacija HUN-REN. Kaip projekto vadovas ar vykdytojas iš viso yra dalyvavęs (ar šiuo metu dalyvauja) 12 tarptautinių projektų, finansuojamų Europos Komisijos, ir trijuose projektuose, koordinuojamuose TATENA, bei viename nacionaliniame projekte, finansuojamame Ignalinos atominės elektrinės.
Išsamiau apie naujai išrinktus LMAJA narius – LMA pranešime.
2024 m. lapkričio 27-29 d. LEI Medžiagų tyrimų ir bandymų laboratorijos mokslininkė Dr. Regina Kalpokaitė-Dičkuvienė dalyvavo 5-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Strategies toward Green Deal Implementation: Water, Raw Materials & Energy in Green Transition“, vykusioje Lenkijoje. Jos žodinis pranešimas „Tvaraus medžiagų naudojimo link: plaušo ilgaamžiškumas geopolimeriniuose kietikliuose“ buvo nominuotas kaip geriausias „The Green Deal and the recovery of biogenic raw materials“ sesijos pranešimas.
Susidomėjimas geopolimerais kaip aplinkai draugiška alternatyvia rišančiąja medžiaga nuolat auga. Dažniausiai siekiant pagerinti geopolimerinių kompozitų mechanines savybes, naudojami mikroarmuojantys priedai – plaušai. Kadangi plaušų gamyba yra brangi, o žaliavų ištekliai riboti, tvaria jų alternatyva gali būti plaušai, atgauti perdirbant vėjo jėgainių menčių atliekas.
Mokslininkės pranešimo metu buvo pristatyti eksperimentiniai tyrimai, kuriuose analizuota, kaip geopolimero kietiklio sudėtis veikia atgautųjų plaušų ilgaamžiškumą. Rezultatai atskleidė tiek šių plaušų pritaikymo ribotumus, tiek jų potencialą geopolimerinėse medžiagose.
Skelbiamas Lietuvos energetikos instituto 2024 m. pažangiausių magistrantų, doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konkursas.
Pažangiausias 2024 metų
Magistrantai – LEI dirbantys ir magistrantūroje studijuojantys asmenys, arba LEI dirbantys asmenys, kuriems nuo magistro kvalifikacinio laipsnio įgijimo praėję ne daugiau kaip dveji metai.
Doktorantai – LEI doktorantūroje studijuojantys asmenys. Doktorantai, ataskaitinio laikotarpio metu buvę akademinėse atostogose ar laikinai pertraukę studijas, dalyvauti konkurse neturi teisės.
Jaunieji mokslininkai – LEI pagrindinėse pareigose dirbantys asmenys, kuriems nuo daktaro laipsnio įgijimo praėję ne daugiau kaip 5-eri metai (į šį laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos).
Konkurse vertinama dalyvių mokslinė veikla atlikta nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.
Paraiškas iki 2024 m. gruodžio 12 d. 12 val. pateikti studijų administratorei Jolantai Kazakevičienei AK-202 kab. arba el. p. jolanta.kazakeviciene@lei.lt arba studijos@lei.lt
Konkurso nugalėtojams bus skiriamos paskatinamosios stipendijos/premijos.
Kviečiame dalyvauti!
