Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija – tai seniausias LEI veikiantis mokslo padalinys, savo veiklą pradėjęs dar 1948-aisiais. Per 76-erius metus siekiančią savo istoriją laboratorija atliko ne vieną svarbų tyrimą, rengė energetikos sektoriaus plėtros planus, prisidėjo prie pirmosios ir vėlesnių Lietuvos Nacionalinių energetikos strategijų, bei daugelio kitų šaliai itin svarbių strateginių dokumentų parengimo.
Tyrimų įvairovė
Nuo 2017 m. laboratorijai vadovauja dr. Arvydas Galinis, institute pradėjęs dirbti 1981-aisiais. Pasak jo, didžiausias laboratorijos išskirtinumas yra plati jos specializacija ir gebėjimas žvelgti į visumą, o ne į atskirus energetikos sistemos elementus. Čia dirbantys specialistai vykdo tyrimus energetikos ir susijusių sistemų integracijos, plėtros bei funkcionavimo analizės klausimais. Tai – darbai, susiję su technologijų įvairiose sistemose perspektyvinės raidos analize ir modeliavimu, darbo režimais, atsinaujinančius išteklius naudojančių technologijų panaudojimu, jų nepastovios energijos gamybos balansavimu, rezervinių galių parinkimu, energijos ir energetinių produktų saugojimu.
Energetikos ir susijusių sistemų integracija bei veiklos sinergija išnaudojama energijos gamybos ir vartojimo efektyvumui didinti, taip mažinant poveikį supančiai aplinkai ir klimato kaitai. Kitaip sakant, aktyviai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo šalies ekonomikoje.
Laboratorijos mokslininkai vykdo įvairius makro ir mikro lygmens tyrimus ekonomikos srityje. Tai – energetikos ir kitų ūkio šakų raidos įtakos likusiai šalies ekonomikai analizė, naudojant laboratorijoje sukurtus bendrosios ekonominės pusiausvyros modelius, detalūs namų ūkių ir kitų vartotojų grupių išlaidų energijai tyrimai, energijos nepritekliaus klausimai, žaliavų ir galutinių produktų importo srautų nagrinėjimas, energetikos technologijų gamybos grandinių tyrimai, ir netgi rekomendacijų rengimas socialinių problemų sprendimui, pavyzdžiui, aprūpinimui būstais.
Taip pat nagrinėjami energijos rinkų kūrimo ir tobulinimo klausimai, tiriama vartotojų elgsena besikeičiančioje situacijoje ir jos įtaka energijos vartojimui bei energetikos technologijų pasirinkimui. Čia dirbantys specialistai svariai prisidėjo ir prisideda prie rinkos santykių šalies elektros energetikos ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemose įdiegimo ir tolesnio vystymo.
Pasaulinio lygio ekspertai
Dr. A. Galinis atkreipė dėmesį, kad keletas laboratorijos mokslininkų yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai energetikos raidos matematinio modeliavimo srityje. Bendradarbiaujant su TATENA, šie laboratorijos specialistai dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir regioniniuose mokymuose energetikos raidos planavimo klausimais, skaito paskaitas, kursų dalyviams veda praktinius užsiėmimus. Nuo 2011 m. laboratorijos specialistai dalyvauja aukščiausio lygio TATENA organizuojamuose mokymuose, kur rengiami energetikos sistemų raidos matematinio modeliavimo mokymų mokytojai. 2023–2024 m. tokie mokymai buvo organizuoti Vilniuje. Taip pat laboratorijos ekspertai vyksta į įvairias užsienio šalis, kur vietos specialistams padeda rengti nacionalinius energetikos vystymo planus ir programas.
„Galima drąsiai teigti, kad daugiau nei 80-yje pasaulio valstybių yra specialistų, kuriems vienu ar kitu būdu laboratorijos ekspertai perteikė savo patirtį energetikos raidos planavimo ir matematinio modeliavimo srityje“, – pabrėžė mokslo padalinio vadovas.
Lietuvai reikšmingi darbai
Anot dr. A. Galinio, per visą laboratorijos egzistavimą jos veikla buvo orientuota į svarbiausių Lietuvos prioritetų įgyvendinimą. Ankstyvuoju veiklos laikotarpiu laboratorijos kolektyvas daug prisidėjo prie vietinių energijos išteklių (durpių ir hidroenergijos) naudojimo pagrindimo, šalies elektrifikacijos metmenų parengimo. Vėliau periodiškai buvo rengiami įvairūs energetikos sektoriaus ar jo dalių plėtros planai, energijos vartojimo efektyvumo programos.
„Atkūrus šalies nepriklausomybę, prie svarbiausių laboratorijos darbų galima priskirti pirmosios ir vėlesnių Nacionalinių energetikos strategijų, Baltijos energetikos strategijos ir Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos parengimą bei vėlesnį jos atnaujinimą. Taip pat – įvairius tyrimus energetikos srityje, glaudžiai susijusius su Nacionalinių energetikos strategijų įgyvendinimu, – atskleidė jis. – Paminėtini darbai, susiję su Ignalinos AE darbo laiko pratęsimo pagrindimu; kompleksinė atsinaujinančių išteklių vartojimo ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemų plėtros programa, Kauno ir kitų miestų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų raidos strategijos, ateities technologijų optimalaus integravimo į energetikos sektorių metodologijos sukūrimas, rekomendacijos Europos Komisijai dėl su anglies nutekėjimu (carbon leakage) susijusiomis politikos priemonėmis, energetikos strategijos scenarijų socialinio ir makroekonominio poveikio vertinimai, Kruonio HAE penktojo bloko statybos pagrindimas, universalios importo diversifikacijos ir poveikio ekonomikai vertinimo sistemos sukūrimas ir kt.“
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad laboratorijos kolektyvas pirmasis šalyje apjungė energetikos sektoriaus plėtros ir poveikio aplinkai tyrimus. Vykdant įvairius šalies ir tarptautinius projektus, laboratorijos specialistai svariai prisidėjo prie Lietuvos energetikos sektoriaus perorientavimo nuo iškastinį kurą pasitelkiančio ir aplinką teršiančio prie ženkliai aplinkai draugiškesnio ir atsinaujinančius išteklius plačiai naudojančio.
Sprendė šaliai svarbius klausimus
„Laboratorijos kasdienybėje man, asmeniškai, įdomiausia yra kompleksinė, įvairiapusiška nestandartinių situacijų analizė ir sprendimų paieška. Nuo pat profesinės karjeros pradžios teko susidurti su netipinių situacijų Lietuvos elektros energetikos sistemoje analize. Nors ir būdama nedidelė, Lietuvos elektros energetikos sistema susidūrė su daugeliu problemų, kurių tuo metu kitose valstybėse nebuvo. Atkūrus šalies nepriklausomybę, Lietuvos elektros energetikos sistemoje susidarė didžiulis generuojančių pajėgumų perteklius tiek elektros energetikos, tiek centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Tad reikėjo spręsti, kaip jį racionaliai panaudoti. Galbūt dalį pajėgumų konservuoti ir laikyti ateičiai? O gal perteklinius pajėgumus, ar bent jų dalį, demontuoti ir taip sumažinti eksploatacines išlaidas? Klausimo sprendimas taip pat priklausė nuo tuo metu labai aktualios problemos – Ignalinos AE likimo“, – prisiminė dr. A. Galinis.
Pasak pašnekovo, šalies nepriklausomybės pradžioje kilo ir daugiau iššūkių, kuriuos teko spręsti laboratorijos mokslininkams. Lietuvos elektros energetikos sistema technologiniais ryšiais buvo glaudžiai susijusi su centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis, todėl šių sistemų plėtros ir funkcionavimo klausimai turėjo būti sprendžiami kartu. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje taip pat buvo dideli energijos akumuliavimo pajėgumai, kurie jau tuo metu galėjo būti panaudojami komerciniais tikslais, atsižvelgiant į kintantį elektros energijos vartojimą šalyje ir importo/eksporto galimybes. Be to, šalies elektros energetikos sistema turėjo didelės galios ryšius su kaimyninėmis šalimis, tad vietinę gamybą teko derinti su situacija aplinkinėse valstybėse.
Visus šiuos klausimus reikėjo spręsti vienu metu, o šiam tikslui tinkančių matematinių modelių nebuvo. Tad reikėjo sukurti minėtų problemų sprendimo metodikas, ieškoti geriausiai tinkančių matematinių modelių, juos modifikuoti ir pritaikyti šalies poreikiams. Vėliau laboratorijos mokslininkų laukė saulės ir vėjo elektrinių integracijos keliamų problemų sprendimų paieška.
Šiuo metu šalia atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos technologijų keliamų problemų sprendimo labai aktualūs yra šalies ekonomikos dekarbonizavimo klausimai. Tai kelia papildomus iššūkius kompleksiškai analizuojant integruotas sistemas, apimančias tiek energetiką, tiek transportą, pramonę, žemės ūkį, miškininkystę.
Išskirtinė savybė – universalumas
„Džiugina, kad turime labai stabilų kolektyvą, kompetentingą spręsti sudėtingus ir įvairiapusius uždavinius. Tačiau jis nėra didelis, kas sukelia iššūkių, kai labai greitai reikia išspręsti neplanuotas problemas ar vienu metu vykdyti daug projektų, – pripažįsta dr. A. Galinis. – Iššūkių kelia ir tai, kad laboratorijos vykdomiems tyrimams reikia be galo daug duomenų, kuriuos surinkti būna sudėtinga. Daug laiko tenka sugaišti kokybiškos ir aktualios informacijos paieškai, tikrinimui, spragų lopymui. Įvairių energetikos problemų sprendime informacijos paieškos ir jos apdorojimo procesai pareikalauja apie 80 % viso laiko, reikalingo problemai išspręsti.“
Pasak mokslininko, užsienio šalių kontekste laboratorija išsiskiria atliekamų tyrimų įvairiapusiškumu. Šioje laboratorijoje nagrinėjamų klausimų ratą užsienyje tyrinėja atskiri institutai. Todėl lyginant su užsienio kolegomis, laboratorijos specialistai yra universalesni. Vis dėlto, jiems sudėtingiau konkuruoti problemų sprendimo greičiu, nes nėra galimybių sprendžiamus klausimus išdalinti plačiam specialistų ratui ir skirtingus tyrimus vykdyti lygiagrečiai.
Ilgą istoriją turinti Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorija nuo pat įkūrimo pradžios savo darbu stengėsi kuo labiau atliepti Lietuvos poreikius. Neseniai atšventus šio mokslo padalinio 75-metį, čia dirbantys mokslininkai ir toliau atlieka tyrimus, nagrinėjančius šaliai reikšmingus klausimus ir dalinasi savo sukaupta patirtimi.
