„Mokslininko darbe nėra monotonijos, tavęs visada laukia naujos užduotys ir tikslai“, – sako LEI Degimo procesų laboratorijos vadovas dr. Rolandas Paulauskas. Virš dvidešimties metų patirtį sukaupusi laboratorija atlieka plačius tyrimus degimo ir termocheminių procesų srityse, dalyvauja ne viename tarptautiniame projekte.
Žalesnės ateities link
Pasak dr. R. Paulausko, šiuo metu didžiausias laboratorijos pasiekimas yra programos „Europos Horizontas“ tarptautinio projekto GIFFT koordinavimas. Tai – nemaža atsakomybė, kadangi reikia sukoordinuoti partnerius iš Lietuvos, Švedijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, paskirstyti užduotis ir pasirūpinti, kad jos būtų įgyvendintos laiku. Projekto, kurį koordinuoja laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Nerijus Striūgas, tikslas – padėti stiklo pramonei tapti tvaresne, mažinant jos CO2 emisijas.
„Stiklo pramonėje sunaudojamas didelis kiekis gamtinių dujų, tad išmetama daug CO2. Kartu su partneriais efektyviai panaudodami plazmines deginimo ir dujinimo technologijas, kuriame darnią, hibridinę, biokurui pritaikytą šilumos gamybos technologiją, kuri būtų integruojama į pramoninę stiklo gamybą – paaiškino dr. R. Paulauskas. – Vykdant šio projekto veiklas, laboratorijos mokslininkai taip pat sukūrė inovatyvų įrenginį, gaminantį torefikuotą medieną. Tokia mediena yra palankesnė žaliava dujinimui, nes joje sumažinamas drėgmės kiekis, ją lengviau sandėliuoti ir transportuoti. Todėl iš šios žaliavos galima gauti kokybiškesnes sintetines dujas. Mūsų laboratorijos mokslininkų pagaminta torefikuota mediena vėliau bus išsiųsta užsienio partneriams, kurie su ja atliks dujinimo tyrimus.“
Šiuo metu Degimo procesų laboratorija, kartu su kolegomis iš Plazminių technologijų laboratorijos ir partneriais iš Belgijos, Vokietijos bei Lenkijos, taip pat dalyvauja „Europos Horizonto“ projekte „ResMe2E“, kurio tikslas – panaudoti sintetines dujas metanolio sintezei, ir jas deginant Braitono cikle, gauti elektros energiją. Šis metodas sudaro pagrindą efektyvesnei žaliojo metanolio gamybai, ženkliai padidina paskirstytos atsinaujinančios energijos ir atsinaujinančio kuro gamybos efektyvumą. Projekte LEI mokslininkai atsakingi už sintetinių dujų gamybą.
Laboratorijos kasdienybė
„Mūsų laboratorijoje dirba išties motyvuoti, kompetentingi ir patyrę specialistai. Džiugu, kad užsienio partneriai tai mato, mumis pasitiki, vertina turimą patirtį ir kviečia prisijungti teikiant bendras paraiškas projektams – sako pašnekovas. – Pagrindinis mūsų tikslas yra švari energetika ir jai skirtos technologijos. Sakyčiau, kad mūsų laboratorija išsiskiria tuo, jog galime vykdyti plačius šios srities tyrimus, apimančius įvairių atliekų utilizavimą ir technologijas, leidžiančias iš atliekų atgauti naudingus produktus. Pristatant laboratorijos veiklas užsienio kolegoms, jie dažnai stebisi mūsų turimos įrangos kiekiu ir vykdomų tyrimų įvairove bei mastu. Manau, kad šiuo aspektu esame išties stiprūs ir nė kiek nenusileidžiame kitų šalių mokslo įstaigoms, o kartais jas ir lenkiame.“
Dr. R. Paulauskas pasakoja, kad jį laboratorijos kasdienybėje žavi pats degimo procesų tyrimų atlikimas. Kadangi laboratorija turi nemažai įrangos, analizę galima atlikti taikant įvairius metodus, žvelgiant iš skirtingų kampų.
„Mokslininko darbe beveik nėra monotonijos, nes nuolat galima išbandyti ką nors naujo, visada laukia vis kitos užduotys ir tikslai. Vieno projekto metu gali koncentruotis į agro biomasės deginimą verdančiame sluoksnyje, o kito – į dujų degimą degiklyje ar plastiko utilizaciją. Kiekvieną dieną gauni vis naujus rezultatus, juos analizuoji, vertini, tobulini technologiją – atskleidė jis. – Džiugina ir tai, kad su kolegomis esame artimi, nuolat mokomės vieni iš kitų ir jaučiamės tarsi tikra šeima. Lyginant su kitomis LEI laboratorijomis, kolektyve turime nemažai jaunų mokslininkų ir doktorantų. Jaunuoliais visada džiaugiamės, nes jie įneša šviežio oro gūsį, pasiūlo naujų minčių ir idėjų.“
Pasak mokslininko, be abejonės, laboratorijos darbe netrūksta iššūkių. Didžiausias jų – neplanuoti įvykiai, trukdantys viską suspėti atlikti laiku. Vykdant tyrimus ir kuriant naujas technologijas, bet kada gali kas nors sugesti ar neveikti taip, kaip tikėjaisi. Vis dėlto, laboratorijos darbuotojai puikiai moka spręsti kilusius technologinius iššūkius, tad jie nesukliudo judėti tolyn.
Siekis – švaresnė aplinka
Degimo procesų laboratorijos veikla koncentruojasi į švarios energetikos kūrimą ir atliekų utilizavimą, pasitelkiant degimo, pirolizės ir dujinimo procesus. Ne vienas projektas, kuriame dalyvauja laboratorijos mokslininkai, yra susijęs su Europos žaliuoju kursu ir atliekų perdirbimu į naudingus produktus. Pavyzdžiui, 2023 m. Degimo procesų laboratorija kartu su KTU dalyvavo Europos centrinio banko projekte, kurio metu iš rinkos išimtas eurų kupiūras pirolizės būdu konvertavo į sintetines dujas bei chemikalus, tinkamus biodegalų sintezei. Taip pat laboratorijos mokslininkai kartu su KTU atlieka mokslinius tyrimus pirolizuojant cigarečių atliekas, šio proceso metu gaunant dujas ir cheminius produktus, kuriuos galima panaudoti tolimesnei tam tikrų cheminių junginių gamybai ar biodegalų sintezei.
Vienas naujausių projektų, kuriame dalyvauja laboratorija – programos „Interreg South Baltic“ projektas „LoCaGas“. Jo tikslas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas, sumažinant savaiminį metano išmetimą iš sąvartynų, bei ekologiškos elektros ir šilumos gamyba. Projektą koordinuoja Gdansko technologijos universitetas, jame dalyvauja Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos mokslininkai.
„Šiuo metu dalis ES šalių taiko draudimą į sąvartynus vežti organines ir kitas atliekas. Tačiau kai į sąvartyną jos nebepatenka, lėtėja biologiniai procesai ir išgaunamose biodujose ima mažėti metano koncentracija. Koncentracijai pasiekus mažiau nei 40 proc., šių dujų nebeįmanoma utilizuoti, o metano išmetimas į aplinką toliau vyksta. Mūsų su partneriais tikslas šiame projekte yra išbandyti tris technologijas, kurios leistų utilizuoti uždarytame šiukšlyne susidariusias dujas ir taip sumažinti metano dujų išmetimą į aplinką, prisidedant prie klimato kaitos mažinimo – pasakoja dr. R. Paulauskas. – Mūsų laboratorija išbandys praturtinto deguonies deginimo technologiją vidaus degimo variklyje. Visa tai – praeityje sukauptos žinios, kurias perkelsime į naująjį projektą. Iš pradžių sukursime laboratorinį prototipą, o vėliau jį išbandysime realiame sąvartyne. Tuo tarpu partneriai išbandys besisukančio skysčių reaktoriaus technologiją, kuri leis atskirti CO2 ir padidinti dujų šilumingumą, bei žemo šilumingumo dujų deginimo technologiją dviejų degalų variklyje, naudojant atsinaujinančius bandomuosius degalus.“
Aktualūs tyrimai
Dr. R. Paulauskas džiaugiasi dalyvavimu tarptautiniuose projektuose, kurie suteikia daug patirties ir naujų žinių, o užsienio partneriams parodo laboratorijos galimybes. Degimo procesų laboratorijos mokslininkų sukauptos žinios yra aktualios ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims, todėl užsienio partneriai patys kviečia laboratoriją prisidėti prie bendrų projektų.
„Į atliekamus mokslinius tyrimus žvelgiame platesniu žvilgsniu. Aktyviai bendradarbiaujame su užsienio mokslo institucijomis, teikiame paraiškas tarptautiniams projektams. Nesame užsidarę tik su Lietuvos problemomis, tad ieškome tyrimo laukų, kurie būtų aktualūs europiniu ar net pasauliniu lygiu. Tad mūsų sukauptos žinios gali pasitarnauti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui“, – neabejoja jis.
