Tris kartus didesnės investicijos į žaliąją energetiką jau dabar, 5 mlrd. eurų dydžio investicijos į Vilniaus miestą iki 2030-ųjų – tai minimalūs reikalavimai Lietuvai siekiant europinių Žaliojo kurso tikslų. Kodėl šitie tikslai pradeda strigti vos pradėjus įgyvendinti, nagrinėjo Seimo Ateities komitetas, rašoma pranešime spaudai.
Šiuo metu įstatymais įteisinamas gaminančio vartotojo statusas, anot Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidento Kęstučio Jauniškio, bliūkšta vizijoms neatitikus tikrovės.
„Gyventojų lūkesčiai, kad jie taps gaminančiais vartotojai, yra dideli. Tačiau susidūrę su realybe, kai prašome investuoti į valstybės tinklo modernizavimą, tikėjimas Žaliuoju kursu ir tikėjimas valstybės intencija, kad mes visi – ir vartotojai, ir gamintojai, gaminsime elektrą, bliūkšta.
Tinklo rekonstravimo išlaidos ganėtinai didelės, todėl gyventojams nusvyra rankos – jie neturi tiek pinigų. Planavimo, aiškumo ir komunikavimo, kaip šios problemos bus sprendžiamos, dar nėra“, – sakė K. Jauniškis.
Kas laukia Vilniaus ir Tauragės
Lietuvos energetikos instituto direktoriaus Sigito Rimkevičiaus teigimu, viena ES misijų įgyvendinant Žaliąjį kursą – tai 100 klimatui neutralių miestų iki 2030-ųjų.
„Į šitą šimtuką pateko Vilnius ir Tauragė, kurie turėtų būti pavyzdiniai pilotiniai miestai. Pažangūs miestai – labai svarbus komponentas, nes 80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriama būtent miestuose. Jeigu išspręsime miestų problemą, priartėsime prie galutinių Žaliojo kurso tikslų – jokių išmetimų iki 2050-ųjų“, – sakė Sigitas Rimkevičius.
Jo žodžiais, artėjant prie neutralumo klimatui miestuose, vienam gyventojui tenkančių investicijų dydis sudarys apie 10 tūkst. eurų.
„Vadinasi, iš įvairių fondų turėtų ateiti milžiniškos investicijos – 5 mlrd. eurų Vilniui ir 200 mln. eurų Tauragei“, – sakė Sigitas Rimkevičius.
Skaitykite daugiau: https://m.delfi.lt/verslas/verslas/article.php?id=90193659
