2024 m. liepos 24 d. 10 val. (trečiadienį) Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (202-AK kab.) organizuojamas neeilinis Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis.
Darbotvarkė:
Autorius, institucija: Gintarė Stankūnienė, Lietuvos energetikos institutas
Disertacijos pavadinimas: Su energijos vartojimu namų ūkiuose susijusių klimato kaitos švelninimo priemonių vertinimas
Mokslo sritis, kryptis: Socialiniai mokslai, ekonomika, S004.
Gynimo data, laikas, vieta: 2024-08-30, 10:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje, AK-202 a., Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Dalia Štreimikienė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).
Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (Gedimino g. 50, Kaunas) bibliotekoje ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) skaitykloje, taip pat internete: G. Stankūnienės el. disertacija (PDF)
Anotacija
Dėl energijos vartojimo namų ūkiai išmeta apie 70 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau galimas jų indėlis ir padėtis klimato politikoje nėra gerai suprantama. Vienas iš pagrindinių iššūkių formuojant klimato kaitos švelninimo politiką yra naudos dėl klimato švelninimo derinimas su ilgalaikėmis ir visuotinai bendromis viešosiomis gėrybėmis, tokiomis, kaip energijos efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didėjimas. Energijos vartojimas bei taupymas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir kiti klimato kaitą švelninantys veiksmai yra susiję su vartotojų sprendimų priėmimu ir jų elgsena. Šių veiksmų skatinimas turi sietis su idėja, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas yra naudingas visuomenei. Kuriant tinkamas iniciatyvas taip pat labai svarbus visų suinteresuotųjų šalių preferencijų nustatymas. Dėl to, elgsenos ekonomikos įžvalgos gali padėti formuoti politiką, paaiškinant kaip individai vertina galimybes, priima sprendimus ir keičia elgseną klimato kaitos švelninimo srityje. Pagrindinis disertacijos tikslas yra sudaryti klimato kaitos švelninimo priemonių namų ūkiuose naudos vertinimo modelį ir nustatyti tinkamiausias priemones. Disertacijoje šios priemonės ir jų naudos vertinimo metodai analizuojami remiantis elgsenos ekonomikos įžvalgomis. Sudarytas naudos vertinimo modelis patikrintas, atliekant empirinį tyrimą Lietuvoje. Tai leido nustatyti tinkamiausias klimato kaitos švelninimo priemones namų ūkiuose, pagrįstas visų suinteresuotų šalių preferencijomis, o taip pat išorinės naudos bei veiksmingumo, ekonominio efektyvumo ir įgyvendinamumo vertinimo rezultatais.
Autorius, institucija: Justė Jankevičienė, Lietuvos energetikos institutas
Disertacijos pavadinimas: Vėjo energijos išteklių potencialo ekstensyvioje urbanistinėje aplinkoje vertinimas kintančio klimato sąlygomis
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006).
Gynimo data, laikas, vieta: 2024-08-27, 11:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salėje, AK-202 a., Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.
Mokslinis vadovas – dr. Arvydas Kanapickas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006).
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (Gedimino g. 50, Kaunas) bibliotekoje ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) skaitykloje, taip pat internete adresu: J. Jankevičienės el. disertacija (PDF)
Anotacija
Šiame darbe nagrinėjamas vėjo energijos potencialas ekspansyvioje miesto aplinkoje, daugiausia dėmesio skiriant klimato kaitos poveikiui. Tyrime pristatomas novatoriškas vėjo energijos pokyčių tokioje aplinkoje skaičiavimo metodas, kuris suteikia naują požiūrį į vėjo elgsenos supratimą ir prognozavimą miestų teritorijose. Išvados rodo, kad dėl padidėjusio paviršiaus šiurkštumo ir trukdančių struktūrų plataus masto miestų plėtra gerokai sumažina vėjo energijos potencialą. Be to, tyrimas atskleidė, kad klimato kaita dar labiau sustiprina šį neigiamą poveikį ir dar labiau sumažina vėjo energijos išteklius. Ši išsami analizė yra labai svarbi kuriant tvarius energetikos sprendimus. Atlikus šį tyrimą buvo sukurtas naujas vėjo energijos generavimo modelis, skirtas naudoti poveikio aplinkai vertinimui ir strateginiam naujų vėjo jėgainių išdėstymui. Modelyje veiksmingai apskaičiuojami galimi energijos nuostoliai jėgainių aplinkoje, atsižvelgiant į antropogeninę klimato kaitą ir miestų plėtrą. Ši naujovė yra labai svarbi priemonė politikos formuotojams ir miestų planuotojams, siekiantiems optimizuoti vėjo energijos naudojimą ir sušvelninti urbanizacijos bei klimato kaitos poveikį aplinkai.
2024 m. liepos 5 d. (penktadienį), 10 val., vyks kandidatų į Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pareigas prisistatymo renginys ir debatai. Diskusiją moderuos prof. habil. dr. Juozas Augutis.
Renginio vieta: Lietuvos energetikos instituto Konferencijų salė (116-AK aud., 1 a.), Breslaujos g. 3, Kaunas.
Preliminari renginio trukmė: 2 val.
Debatus taip pat transliuosime tiesiogiai LEI „Youtube“ kanale:
https://www.youtube.com/watch?v=3b8w_fHHNZs
Kviečiame atvykti ir užduoti klausimų dalyviams arba stebėti nuotoliniu būdu!
Remdamasi LEI mokslo tarybos rinkimų reglamento 14 punktu*, Mokslo tarybos rinkimų komisija skelbia antrąjį Mokslo tarybos narių rinkimų turą.
Mokslo tarybos narių rinkimai (antrasis turas) vyks 2024 m. liepos 5 d. pirmo aukšto foje 9.00-10.00 val.
Balsavimas iš anksto vyks 2024 m. birželio 27–28, liepos 1–4 dienomis Administracinio korpuso 217 kab. nuo 10.00 iki 12.00 val.
Savo balsą galės atiduoti vyriausieji mokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai, mokslo darbuotojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai.
Antrame etape rinksime 6 Mokslo tarybos narius iš 14 kandidatų.
Išrinktais Mokslo tarybos nariais bus laikomi kandidatai surinkę daugiausia balsų iš balsavime dalyvavusių mokslo darbuotojų.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skirtas atstovas
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos skirti atstovai:
Skelbiame 2024 m. birželio 26 d. LEI Mokslo tarybos rinkimų rezultatus.
Pagal reglamentą išrinktais Mokslo Tarybos nariais laikomi kandidatai, surinkę daugiausiai, bet ne mažiau kaip pusę balsavime dalyvavusių mokslo darbuotojų balsų.
Mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotų Instituto tikslų ir Instituto dokumentuose nurodytos misijos įgyvendinimu, atstovų.
Apie Mokslo tarybos veiklą išsamiau skaitykite LEI interneto svetainėje:
* „14. Jei balsavimo metu reikiamas skaičius kandidatų nesurenka ne mažiau kaip 50 % balsavime dalyvavusių mokslo darbuotojų balsų, arba keletas kandidatų surenka vienodą balsų skaičių ir neaišku, kuris iš kandidatų patenka į Mokslo tarybą, Rinkimų komisija ne vėliau kaip per 2 savaites skelbia pakartotinį balsavimą.“
2024 m. liepos 1 d. 9.00 val. LEI posėdžių salėje (AK-202 kab.) vyks Degimo procesų laboratorijos išplėstinis posėdis, kuriame bus svarstoma doktoranto JUSTO EIMONTO daktaro disertacija „Termocheminių procesų taikymas atliekinės biomasės bei atliekų perdirbimui į vertingus energetinius produktus“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006). Mokslinis vadovas – dr. Nerijus Striūgas.
Kviečiame dalyvauti.
Savo balsą už pasirinktą kandidatą kviečiame atiduoti Mokslo tarybos narių rinkimų dieną:
2024 m. birželio 26 d. AK-304 kab. (skaitykla) 10.00-13.00 val.
Savo balsą gali atiduoti vyriausieji mokslo darbuotojai, vyresnieji mokslo darbuotojai,mokslo darbuotojai, jaunesnieji mokslo darbuotojai.
Balsavimas įš anksto vyks 2024 m. birželio 19, 20, 21, 25 dienomis 10.00-12.00 val. administracinio pastato 217 kabinete.
Mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotų Instituto tikslų ir Instituto dokumentuose nurodytos misijos įgyvendinimu, atstovų.
EERA seminaras „Energetikos sistemų tvarumas“
2024 m. birželio 4 d., Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas.
Seminarą regia ir jame dalyvauja Europos energetikos tyrimų aljanso (EERA) Švarios energetikos transformacijos tvariai visuomenei (e3s) ir Energetikos sistemų integracijos (ESI) jungtinių programų organizacijos.
Svarbiausias energetikos pertvarkos tikslas – ne tik užtikrinti klimato neutralumą, bet ir tai, kad būsima energetikos sistema būtų tvari. Šiuo metu energetikos sistemų modeliai (ESM) yra dominuojanti priemonė, naudojama modeliais grindžiamiems energetikos scenarijams, kuriais siekiama teikti politines rekomendacijas, kad iki amžiaus vidurio būtų pasiektas klimato neutralumas. Tačiau daugeliu atvejų naudojamais modeliais minimizuojamos bendros sistemos sąnaudos esant įvairiems anglies dioksido išmetimo mažinimo apribojimams ir apskritai daugiausia dėmesio skiriama techniniams-ekonominiams aspektams, t. y. juose nepakankamai atsižvelgiama į tvarumo aspektus platesne prasme. Paprastai trūksta išsamaus gautų scenarijų ir energetikos sistemų tvarumo vertinimo, o tais keliais atvejais, kai jis atliekamas, scenarijai paprastai prastai vertinami pagal kitus tvarumo kriterijus nei visuotinio atšilimo potencialas, nes į šiuos kriterijus neatsižvelgiama rengiant scenarijus; taigi rizikuojama, jog parengti scenarijai ir sistemos bus praktiškai neįgyvendinami.
Šio seminaro tikslas – aptarti metodologinius iššūkius ir galimus sprendimus, kad būtų sudarytos reikiamos prielaidos kurti tvarios energetikos sistemas ir pereinamojo laikotarpio scenarijus holistiniu požiūriu. Todėl daugiausia dėmesio bus skiriama tarpdisciplininiams metodams, kurie tinka aplinkosauginiams, ekonominiams ir socialiniams aspektams bei jų tarpusavio poveikiui nagrinėti ir neišvengiamai kylantiems tiksliniams konfliktams spręsti. Siekiama aptartus galimus sprendimus ir mokslinių tyrimų reikalavimus apibendrinti informaciniame leidinyje.
Tai yra praktinis seminaras, kurio metu gali tekti pasiraitoti rankoves. Dalyviai raginami per pusdienį pristatyti stendinį pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama galimam indėliui į seminaro temą (sprendimai, kaip holistiškiau kurti perėjimo prie tvarių energetikos sistemų scenarijus). Pageidautina, kad galimi stendiniai pranešimai atlieptų bent dvi iš šių temų:
Programa: EERA JP e3s JP ESI joint Workshop 4th June Kaunas Programme
2024 m. gegužės 28 d. 10-11 val. kviečiame į nuotolinį seminarą „Laivo eigos dyzelinio variklio pritaikymo veikimui amoniaku degimo ciklo vykdymo rodiklių optimizavimas“.
Pranešėjas: Klaipėdos universiteto doktorantas Martynas Drazdauskas.
Vidutinis laivų amžius yra 25 metai, o 98% eksploatuojamų laivų naudoja naftinės kilmės degalus, todėl Europos Sąjungos ir Tarptautinės Jūrų Organizacijos tikslai pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dūjų neutralumą jūrų transporto sektoriuje iki 2050 m., siejami su atsinaujinančio ir mažai anglies dioksido generuojančio kuro panaudojimu. Viena iš perspektyviai vertinamų kuro rūšių jūrų transporte yra amoniakas. Amoniakas degdamas neišskiria CO2 emisijų, nes cheminiame junginyje neturi anglies atomų, tačiau ženkliai padidėja kenksmingų NOx emisijų išsiskyrimas kartu su N2O, kuris vertinamas kaip 273 kartų žalingesnis šiltnamio efektui nei CO2. Taip pat skirtingos amoniako fizikinės charakteristikos lyginant su dyzelino, komplikuoja jo panaudojimą laivų dyzeliniuose varikliuose. Rezultate, tiesioginis laivų dyzelinių variklių pritaikymas veikimui amoniaku lemia aukštas kenksmingų medžiagų emisijas ir degimo ciklo parametrų pokyčius, kurie savo ruožtu turi įtakos variklio energetiniam efketyvumui, detalių patikimumui. Todėl racionaliam jūrų transporto dyzelinių variklių pritaikymui veikimui amoniaku, būtinas degimo ciklo vykdymo optimizavimas.
Pristatomame darbe tiriamos dvejopo amoniako ir dyzelino kuro degimo ciklo charakteristikos panaudojant daugiazoninį „AVL FIRE M“ matematinį modelį. Tyrimo objektu pasirinktas laivo paskirties dyzelinis „Wartsila 6L46“ variklis. Atliktas dvejopo amoniako ir dyzelino kuro degimo ciklo optimizavimas remiantis praktikoje naudojamais dyzelinių variklių tobulinimo sprendimais (įpurškimo intensifikavimu, įpurškimo fazių reguliavimu) siekiant energetinio efektyvumo didinimo bei kenksmingų medžiagų emisijų mažinimo. Sudarytas motodologinių sprendimų racioanalus tyrimų vykdymo nuoseklumas laivo dyzelinių variklių pritaikymui veikimui dvejopu kuru su amoniaku. Atliktų tyrimų rezultatai prisideda prie amoniako panaudojimo laivų dyzeliniuose varikliuose problemų sprendimo.
Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: spauskite čia norėdami prisijungti per MS teams
Apie renginį
EERA bendrosios programos dėl energijos sistemų integracijos (JP ESI) ir švarios energijos pereinamojo laikotarpio tvariai visuomenei (JP e3s) organizuoja asociacijos narių susitikimą Lietuvos energetikos institute, kur dvi dienas vyks intensyvi veikla ir diskusijos apie energijos perėjimą ir tvarumą.
Plačiau apie renginį (anglų k.): https://www.eera-set.eu/events/events-of-eera-and-its-partners/4219:eera-jps-esi-e3s-workshops-in-kaunas-lithuania-1.html
Birželio 4 d. programa: EERA JP e3s JP ESI joint Workshop 4th June Kaunas Programme
Birželio 5 d. programa: EERA Central-Eastern Europe workshop 5th June Kaunas Programme
Birželio 6 d. programa: EERA Steering Commitee meeting 6th June Kaunas Programme
