Registration to the conference is open. We encourage prospective attendees and guests to subscribe to the event CYSENI 2025 for the latest updates.
REGISTRATION: https://cyseni.com/registration/
FACEBOOK EVENT: https://www.facebook.com/events/1249208983072559
DESCRIPTION
The 21st International Conference of Young Scientists on Energy and Natural Sciences Issues (CYSENI 2025) is an annual event initiated and organised by the Lithuanian Energy Institute and brought to life with the support of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry, RTO Lithuania, and many other valued collaborators. The conference will be held in the venue of the Lithuanian Energy Institute in Kaunas, Lithuania (Breslaujos str. 3), from 20 to 22 May 2025.
CYSENI is a free-of-charge scientific event aimed at young researchers and professionals from Europe and worldwide working in the fields of energy and environmental sciences. Participation in CYSENI will provide a well-established platform for undergraduate, MSc and PhD students, postdocs, entrant engineers, and other young scientists to present their latest research, develop presentation skills, build valuable contacts, and forge durable scientific relationships.
This year’s CYSENI conference proudly continues its tradition as we celebrate its 21st edition! CYSENI covers a broad spectrum of topics, fostering multidisciplinary discussions and offering excellent opportunities for the exchange of innovative ideas and potential collaborations.
CONFERENCE TOPICS AND IMPORTANT DATES: www.cyseni.com/topics-and-deadlines/
INSTRUCTIONS FOR AUTHORS: https://cyseni.com/instructions-for-authors/
IMPORTANT DATES AND DEADLINES
📍 07 February 2025 – registration and abstracts submission deadline
📍 07 March 2025 – author notification on abstract acceptance
📍 09 May 2025 – announcement of the Conference program
📍 20–22 May 2025 – Conference event
2024 m. gruodžio 19 d. (ketvirtadienį) 13 val. Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (202-AK kab.) rengiamas Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis.
Preliminari darbotvarkė:
2024 m. gruodžio 16 d. 10.00 val. Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje, AK-202 kab. vyks Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijos išplėstinis posėdis, kuriame bus svarstoma doktorantės Deimantės Čepauskienės daktaro disertacija „Agromasės pelenų cheminės sudėties įtaka pelenų lydymosi temperatūroms, jos kitimas keičiantis degimo temperatūrai ir agromasės kokybės gerinimas naudojant mineralinius kuro priedus“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006).
Mokslinis vadovas: nuo 2020 m. rugsėjo iki 2024 m. vasario – dr. Nerijus Pedišius; nuo 2024 m. kovo – dr. Marius Praspaliauskas
Kviečiame dalyvauti.
2024 m. lapkričio 14 d. 13 val. Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (202-AK kab.) rengiamas Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis.
Preliminari darbotvarkė:
Autorius, institucija: Paulius Cicėnas, Lietuvos energetikos institutas.
Disertacijos pavadinimas: Dažnio stabilumo užtikrinimo algoritmų, skirtų hidroagregatams ir elektros jėgainių parko moduliams, sudarymas ir jų veikimo efektyvumo tyrimas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006.
Gynimo data, laikas, vieta: 2024-11-20, 10:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė (202-AK aud.), Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.
Mokslinis vadovas: dr. Virginijus Radziukynas (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006).
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete: P. Cicėno el. disertacija (PDF)
Anotacija:
Disertacijos rengimo metu buvo išplėstos parametrinio identifikavimo matematinių modelių taikymo galimybės elektros energetikos sistemų valdymo mokslo srityje. Disertacijoje pateikiami hidroagregatų ir elektros jėgainių parko modulių dažnio stabilumo užtikrinimo algoritmai, kuriuos sudaro dažnio išlaikymo ir dirbtinės inercijos algoritmai. Naudonat šiuos algoritmus sudarytos žemos eilės tolydžiosios perdavimo funkcijos, kurios gali būti taikomos praktikoje ir įdiegiamos valdikliuose. Naudojant elektros energetikos sistemos matematinius modelius ištirta hidroagregatų aktyviosios galios „duobės“ problematika bei sudarytas algoritmas, kurio taikymas padeda užtikrinti dažnio stabilumą. Šis algoritmas sudaro galimybes hidroagregatams atitikti dažnio išlaikymo rezervų aktyvavimo reikalavimus nustatytus Komisijos reglamente (ES) 2016/631. Naudojant sinchroninio generatoriaus matematinį modelį ir taikant parametrinio identifikavimo matematinius modelius, buvo sudarytas dirbtinės inercijos algoritmas ir nustatyta dirbtinės inercijos perdavimo funkcija. Šios dirbtinės inercijos perdavimo funkcijos įvesties signalas yra elektros energetikos sistemos dažnio pokytis, o išvesties signalas yra aktyvioji galia, atitinkanti sinchroninių generatorių kuriamą inerciją. Atlikus matematinį modeliavimą nustatyta, kad įdiegus dirbtinės inercijos perdavimo funkciją į elektros jėgainių parko modulių valdymo sistemą ir prijungus prie elektros energetikos sistemos, pradiniu trikties laiko momentu elektros jėgainių parko modulis atiduos į tinklą aktyviąją galią, kuri yra tapati sinchroninio generatoriaus kuriamai inercijai, taip prisidedant prie elektros energetikos sistemos stabilumo užtikrinimo. Pažymėtina, kad sudarytas dirbtinės algoritmas įvertina inercijos matavimo koeficientą H ir leidžia sudarytą dirbtinę inerciją, kurios matavimo vienetai yra sekundės, t. y. analogiška sinchroninių generatorių inercijos matavimo vienetams.
2024 m. spalio 23 d. 9.00 val. LEI posėdžių salėje (202-AK kab.) vyks Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos išplėstinis posėdis, kurio metu bus svarstoma doktorantės NOURA RAGAB ABDELATY ELSALAMOUNY daktaro disertacija „Sunkiųjų avarijų, sukeliančių dalinį aktyviosios zonos išsilydymą lengvojo vandens reaktoriuose tyrimas naudojant geriausio įverčio metodiką“ (angl. Analysis of Severe Accidents Leading to Partial Core Melting in Light Water Reactors Using Best Estimate Approach) (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – T 006). Mokslinis vadovas – dr. Tadas Kaliatka. Recenzentai: dr. Robertas Poškas ir dr. Virginijus Vileiniškis.
2024 m. spalio 4 d. 13.00 val. Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (202-AK a.) vyks Išmaniųjų tinklų ir atsinaujinančios energetikos laboratorijos išplėstinis posėdis, kuriame bus svarstoma doktoranto Vladislavo Liubčiuko daktaro disertacija „Elektros energijos kokybės reiškinių tyrimas panaudojant dirbtinį intelektą: trumpalaikių įtampos efektinės vertės variacijų ir pereinamųjų viršįtampių atvejai“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija –¬ T 006). Mokslinis vadovas – dr. Virginijus Radziukynas; recenzentai: dr. Egidijus Urbonavičius ir dr. Eimantas Neniškis.
Kviečiame dalyvauti.
2024 m. rugsėjo 19 d. (ketvirtadienį), 13 val. Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (202-AK kab.) organizuojamas pirmasis naujai išrinktos Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos posėdis.
Darbotvarkė:
Autorius, institucija: Inesa Kniuipytė, Lietuvos energetikos institutas
Disertacijos pavadinimas: Aplinkos veiksnių poveikis dirvožemio taršos sunkiaisiais metalais biologinės remediacijos efektyvumui
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004.
Gynimo data, laikas, vieta: 2024-09-27, 10:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė (202-AK aud.), Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.
Mokslinė vadovė: doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija, T004)
Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete:
I. Kniuipytės el. disertacija (PDF)
Anotacija:
Šiame darbe tirta, kaip aplinkos veiksniai (oro temperatūra, CO2 koncentracija, dirvožemio drėgmės kiekis) paveikia dirvožemio taršos sunkiaisiais metalais biologinės remediacijos efektyvumą. Atlikti pavienių sunkiųjų metalų bei jų mišinių fitoremediacijos, naudojant energetinius augalus (pluoštinę kanapę, vasarinį rapsą) ir vermiremediacijos kompostiniais sliekais tyrimai. Įvertintas organizmų atsparumas dirvožemio taršai bei mechanizmai (biocheminiai, fiziologiniai ir genetiniai), nuo kurių labiausiai priklauso biologinė remediacija, nagrinėtas augalų energetinis potencialas, įvairūs sunkiųjų metalų bioakumuliacijos parametrai (metalų koncentracija skirtingose organizmų dalyse, biokoncentracijos bei translokacijos koeficientai, bendras akumuliuotas kiekis), teorinė valymo trukmė, dirvožemio valymo efektyvumas. Mokslinio tyrimo išvados rodo, kad reguliuojant aplinkos sąlygas, tinkamai parinkus rūšis, proceso trukmę, galima užtikrinti darnią, tvarią ir efektyvią biologinę remediaciją. Įrodyta, jog vasarinis rapsas yra tinkama rūšis sunkiųjų metalų fitoremediacijai kintant aplinkos sąlygoms, o kompostinis sliekas – tinkamas dirvožemio sunkiųjų metalų mišinių vermiremediacijai palaikant optimalias aplinkos sąlygas.
Autorius, institucija: Justas Šereika, Lietuvos energetikos institutas
Disertacijos pavadinimas: Aktyvių ir pasyvių valdymo metodų įtakos atitrūkusio vienfazio srauto dinamikai ir struktūrai tyrimas
Mokslo sritis, kryptis: Technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, T006.
Gynimo data, laikas, vieta: 2024-09-26, 10:00 val., Lietuvos energetikos instituto posėdžių salė (202-AK aud.), Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.
Moksliniai vadovai:
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas), Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas) ir internete:
J. Šereikos el. disertacija (PDF)
Anotacija:
Žinių apie atitrūkusio srauto dinamiką ir struktūrą kanaluose su staigiais skerspjūvio pokyčiais poreikį lemia platus praktinis taikymas projektuojant įvairaus tipo reaktorius, degimo kameras, maišytuvus, srautų ir matuoklių matavimo kameras. Problema glaudžiai siejasi su srautų valdymo uždaviniais, kuriuose tenka spręsti įtekėjimo, maišymosi ir ištekėjimo sąlygų įtakas masės ir šilumos pernašos procesams. Šio darbo pagrindinis tikslas – eksperimentiniais ir skaitiniais metodais ištirti pulsacijomis, šiurkštumo elementais ir geometriniais parametrais valdomą srautą, kartu nustatant parametrus lemiančius recirkuliacinės zonos dinamiką ir atitrūkusio srauto struktūrą kavernose. Šiame darbe, eksperimentuose taikomi pažangūs srautų vizualizacijos metodai (micro ir macroPIV) derinami su skaitiniu modeliavimu, sudaro galimybes vienu metu stebėti srauto vidutinių ir momentinių greičio laukų pasiskirstymus ir nustatyti srauto struktūros pokyčių mechanizmą ir jo įtaką pernašos procesų efektyvumui. Disertacijoje pateikiami tyrimų rezultatai ir analizė papildo fundamentines žinias apie srauto valdymo metodus ir jų įtaką srauto struktūrai bei recirkuliacinės zonos ilgio kitimo dėsningumams. Atskleistos recirkuliacinės zonos vystymosi tendencijos pulsacinio ciklo metu yra susietos su vidutine atitrūkusio srauto struktūra ir leidžia paaiškinti papildomų sūkurių atsiradimo dėsningumus. Nustatyta pulsacijų įtaka srauto turbulentiškumui kavernoje, kuri atskleidžia greičio fluktuacijų kilmę, o nustatytos greičio pasiskirstymo ir slėgio nuostolių kavernoje priklausomybės nuo šiurkštumo elementų išdėstymo suteikia galimybę apibrėžti srauto valdymo efektyvumą lemiančius veiksnius.
