Dažniausiai potvyniai kyla dėl tirpstančio sniego ir ledo sankaupų (apie 70–75 % atvejų). Ledų sangrūdų sukeliami potvyniai yra sunkiai prognozuojami: vandens lygio kilimo greitį lemia ne dienos, o valandos. Dar sunkiau įvertinti tokių potvynių dydį bei pasikartojimo dažnį bus ateityje, besikeičiančio klimato sąlygomis. Dėl to buvo inicijuotas Interreg projektas „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG), kurio tikslas yra pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą.
Balandžio 3 d. Rygoje įvyko projekto įvadinis susitikimas. Susitikimo metu susitiko trijų projektą vykdančių organizacijų projekto dalių vadovai, finansininkai, komunikacijos specialistai bei projekto ekspertai (klimatologai, hidrologai, potvynių modeliavimo ekspertai, hidromorfologai ir kiti). Projekto vadovė Tatjana Kolcova supažindino su pagrindiniais darbo plano aspektais bei atlikimo terminais. Vykusiose diskusijose dalyviai aptarė, kokie duomenys yra svarbiausi tiriant istorinius ledo sangrūdų potvynius, kaip ekspertai bus mokomi naudoti šiuolaikinius skaitmeninius ledo sangrūdų modeliavimo įrankius. Buvo aptarta kaip projekte sukaupta patirtis apie priemones, galinčias sumažinti potvynių rizikas, bus perduodama suinteresuotoms organizacijoms bei vietiniams valdžios atstovams.
„Didžiausias šio renginio privalumas buvo įvairių organizacijų ekspertų susipažinimas bei patirties pasidalinimas. Tai ateityje padės efektyviau spręsti iškeltus projekto uždavinius“ – teigė LEI Hidrologijos laboratorijos vadovė dr. Jūratė Kriaučiūnienė.
Projektas vykdomas kartu su Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centru bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.
Daugiau informacijos: https://www.lei.lt/projektas/icereg/
