Jau kurį laiką Lietuvoje vyraujant neigiamai oro temperatūrai, upėse pradėjo formuotis pirmieji ledo reiškiniai. Oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, prasideda paviršinių vandens sluoksnių vėsimo procesas, tad prie krantų ir vietose, kuriose yra silpna upės srovė arba vyrauja beveik stovintis vanduo, atsiranda ledo darinių. Vandens peršalimas sukuria palankias sąlygas susidaryti ledo kristalams, kurie vėliau susijungia į kempinės struktūros blokus, dėl kurių ledo tankis mažėja. Pirmiausia formuojasi ledo ižas ir tik po to šie dariniai susijungia į didesnes ledo lytis. Vietose, kur upė yra susiaurėjusi arba staigiai pasuka, prie salų ar dirbtinių statinių, ledo lyčių greitis padidėja ir sumažėja, jei jų tankis upės vagoje didelis. Esant ilgalaikei neigiamai oro temperatūrai, tai lemia ištisinės ledo dangos susidarymą. Ledo sangrūdų potvyniai kyla tada, kai prasideda atlydys ir susiformavusi ištisinė ledo danga pradeda lūžinėti į atskiras ledo lytis, kurios gali užstrigti ties upės posūkiais, salomis ir tiltų atramomis, taip suformuodamos laikiną barjerą vandens tėkmei.
LEI Hidrologijos laboratorijos mokslininkai vykdydami projektą „Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“ (ICEREG), stebi upių pokyčius, siekdami pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą.
Vaizdinėje medžiagoje – plaukiantis Neries upės ižas.