Miestuose suvartojama virš 65 proc. pasaulio energijos ir išmetama daugiau kaip 70 proc. anglies dvideginio (CO2) kiekio. Ekspertų teigimu, nors Lietuvos Achilo kulnas yra transporto ir energetikos sektoriai, galimybių mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas – yra.
Tauragė ir Vilnius yra 2 iš 100 Europos miestų, kurie dalyvauja ES misijoje „Iki 2030 m. – 100 pažangiųjų neutralaus poveikio klimatui miestų“. Šios eksperimentinės inovacijų programos tikslas – iki minimumo sumažinti ŠESD emisijas ir rasti būdų, kaip kompensuoti likusį neišvengiamą išmetamą ŠESD kiekį.
Nors įsipareigojimą iki 2030 m. tapti neutraliais miestais Lietuvoje įgyvendina du šalies miestai, jie – ne vieninteliai, žengiantys tvarumo keliu. Pasak Lietuvos energetikos instituto projektų konsultanto, Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus Romualdo Petraičio, kiekvienas miestas pats nusprendžia, kokių veiksmų imtis norint prisidėti prie žaliojo judėjimo.
„Šiuo metu tvarumo situacija prie Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo prisijungusiose savivaldybėse yra skirtinga. Pavyzdžiui, Druskininkuose visas viešasis transportas yra varomas elektra, tuo metu Ukmergėje yra įdiegta moderni, energiją efektyviai taupanti apšvietimo sistema, o Alytaus miestas pirmauja atliekų tvarkymo srityje“, – vardija R. Petraitis.
Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo koordinatoriaus teigimu, dažniausiai miestai susiduria su iššūkiais dekarbonizuojant ir modernizuojant transporto sistemas bei renovuojant pastatus į energiją ir išteklius taupančius.
„Siekiant, kad iki 2050 m. ŠESD išmetimas būtų nulinis, reikia suintensyvinti mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklas. Be to, skaičiuojame, kad apie 35 proc. pastatų yra senesni nei 50 metų, o tai reiškia, kad jie buvo pastatyti neatsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumą. Reikia priimti sprendimus, leisiančius užtikrinti, kad renovacijos metu būtų didžiausias dėmesys skiriamas ne žemiausiai kainai, o naujausių technologijų diegimui. Taip galime pastatus paversti energiją gaminančiais statiniais, kurie kurtų papildomą pridėtinę vertę miesto gyventojams“, – sako R. Petraitis.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/miestai/taurage/vakaru-lietuvos-miestas-rodo-pavyzdi-kitiems-planuoja-testi-pokycius-120061182
