2021 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko Lietuvos energetikos instituto (LEI) kartu su Lietuvos mokslų akademijos Jaunąja akademija, Energetikos ministerija ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljansu organizuotas nacionalinis mokslinis seminaras „Gyventojai energetikos transformacijų kontekste: energijos nepriteklius“. Jame dalyvavę politikos formuotojai, mokslininkai, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai aptarė energijos nepritekliaus mažinimo būdus ir galimybes pasiekti, kad įsibėgėjanti žalioji transformacija būtų naudinga ir socialiai pažeidžiamiems, neturtingiausiems gyventojams.
Renginį pradėjusi energetikos viceministrė Inga Žilienė aptarė esminius su energijos nepritekliumi susijusius iššūkius, dėl kurių energetikos ministerija inicijavo reikminį tyrimą – dalies gyventojų patiriamą energetinį skurdą, ribotas galimybes pasinaudoti valstybės parama, energijos nepritekliaus stebėsenos problemas. Viceministrė taip pat pabrėžė būtinybę susitarti dėl energijos nepritekliaus apibrėžties ir nustatyti tikslines grupes, į kurias būtų galima nukreipti specifines priemones.
Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir LMA Jaunosios akademijos narys dr. Vidas Lekavičius pristatė vykdomą reikminių tyrimų projektą „Namų ūkiai energetikos transformacijos kontekste“ ir rekomendacijas energijos nepritekliaus stebėsenai tobulinti. 2020 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės patvirtintame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane numatyti du rodikliai energetiniam skurdui vertinti, tačiau jų taikymas kelia problemų. Pirmasis rodiklis – namų ūkių, energijos išlaidoms skiriančių didelę dalį savo pajamų, dalis – yra apskaičiuojamas naudojant kas keletą metų vykdomo namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenis, todėl sudėtinga užtikrinti stebėsenos operatyvumą. Be to, sudėtinga surinkti korektiškus duomenis apie metines išlaidas energijai. Antrasis rodiklis – asmenų, dėl lėšų stokos negalinčių pakankamai šildyti būsto, dalis, – kelia labai daug klausimų ir susilaukia gana daug žiniasklaidos dėmesio. Nors 2020 m. negalinčių pakankamai šildyti būsto gyventojų sumažėjo iki 23,1 proc., tarp Europos Sąjungos šalių prastesnė situacija yra tik Bulgarijoje. Vykdant projektą atlikta išsami analizė parodė, kad minėto rodiklio dinamika Lietuvoje menkai siejasi su objektyviais veiksniais – gyventojų pajamų augimu, energijos kainų, šildymo kompensacijų gavėjų skaičiaus kaita ir pan. Dėl to galima manyti, kad reikšmingos įtakos turi pats apklausos dizainas – šiuo metu apie gyventojų galėjimą sau leisti pakankamai šildyti būstą klausiama būsto problemų kontekste, o centrinio šildymo be individualaus reguliavimo naudotojams rekomenduojama vertinti galimybes mokėti už papildomą šildymą (pvz., elektriniais šildytuvais). Siekiant objektyvesnės informacijos rekomenduojama gyventojų galimybes pakankamai šildyti būstą vertinti kitų finansinės būklės rodiklių kontekste ir suderinti su daugumos ES šalių naudojamais klausimais.
Energijos nepritekliaus stebėsenai tobulinti svarstytinos dvi pagrindinės alternatyvos – specializuoti periodiniai tyrimai, kuriuose pasitelkiant papildomus duomenų šaltinius būtų renkama detali informacija apie gyventojų pajamas, išlaidas skirtingoms energijos rūšims, naudojamas technologijas, kuro ir energijos vartojimą bei kt. arba pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo tobulinimas siekiant geriau atspindėti namų ūkių energetikos situaciją.
Siekdami, kad projekto rezultatai nebūtų vienkartiniai ir galėtų būti naudojami ilgesnį laiką, mokslininkai kuria praktinius įrankius, kurie padės Energetikos ministerijos darbuotojams stebėti energijos nepritekliaus situaciją ir vertinti politikos alternatyvų poveikį skirtingoms visuomenės grupėms.
Lietuvos energetikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Pažėraitė išnagrinėjo energijos nepriteklių patiriančių gyventojų informuotumą apie energijos nepritekliaus mažinimo galimybes. Nors gyventojus pasiekia tam tikros žinios apie paramos priemones, dauguma teigia, kad trūksta aiškios ir suprantamos informacijos. Tai gali būti viena priežasčių, dėl kurių reikšminga gyventojų dalis nepasinaudoja valstybės paramos galimybėmis mažinti išlaidas energijai. Siekiant pagerinti gyventojų informuotumą rekomenduojama derinti bendro pobūdžio informaciją masinėse informacijos teikimo priemonėse su labiau specializuotu tikslinių grupių informavimu.
Kitame pranešime V. Lekavičius apžvelgė esamą energijos nepritekliaus situaciją, politikos priemones namų ūkių energetikos srityje ir pristatė projekto rekomendacijas energijos nepritekliui mažinti. 2019 m. apie 17 proc. gyventojų išlaidos energijai viršijo 15 proc. jų namų ūkių pajamų, 7,4 proc. gyventojų bent kartą per metus vėlavo apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Energijos nepritekliaus apraiškos stebimos ir miesto, ir kaimo vietovėse, kurioms itin būdingos ir būsto kokybės problemos. Energijos nepriteklius būdingiausias žemiausių pajamų (1–2 kvintilinės grupės) gyventojams, vienišiems vyresnio amžiaus asmenims.
Didele orientacija į būtent pažeidžiamiausių namų ūkių galimybes apsirūpinti būtiniausiomis energetikos paslaugomis (šildymas, karštas vanduo) šiuo metu pasižymi tik socialinės politikos priemonės (kompensacijos), tačiau jose stinga motyvacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančių išteklių plėtrai. O dauguma energetikos ir aplinkos politikos priemonių namų ūkių srityje yra visuotinės. Praktikoje jos yra regresyvios ir nepasiekia pažeidžiamiausių namų ūkių.
Vykstanti žalioji transformacija sudaro sąlygas didesnei orientacijai į struktūrines priemones (energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančių išteklių plėtra) tikslinėse namų ūkių grupėse. To galima pasiekti išplečiant esamą kompensacijų sistemą ir į ją įtraukiant energijos vartojimo efektyvumo ir kitas valstybės prioritetus atitinkančias išlaidas. Kita galimybė – taikyti specifines į žemesnių ir vidutinių pajamų namų ūkius orientuotas priemonės, pasižyminčias aukštu finansavimo intensyvumu ir taikomas tik pareiškėjams, atitinkantiems turto bei pajamų sąlygas. Svarbus vaidmuo tenka ir „minkštosioms“ priemonėms – gyventojų informavimui, edukavimui gerinti, elgsenos kliūtims šalinti.
Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys aptarė energetinį skurdą, daug dėmesio skirdamas konkretiems Vartotojų aljanso veiksmams mažinant šią problemą. Vartotojų aljansas dalyvauja Europos Sąjungos programos „Horizontas 2020“ projekte STEP, kuris siūlo prieigą prie organizacijų, turinčių ryšį su energetinio skurdo tematika, tinklo, vartotojams bei organizacijoms-partneriams organizuoja mokymus gyvai ir internetu, sudaro galimybes bendradarbiauti skatindami energetinio efektyvumo priemones, ruošia politikos rekomendacijas. Vykdant šį projektą sukurta karštoji patarimų energijos taupymo klausimais linija (tel. 8 670 000 66), parengtas internetinių mokymų kursas lietuvių kalba, organizuoti mokymai gausiam socialinių darbuotojų būriui. Visa projekto medžiaga kaupiama STEP projekto interneto svetainėje www.stepenergy.eu.
Seminarą užbaigė Lietuvos energetikos agentūros direktoriaus Virgilijaus Poderio vedama diskusija, kurioje kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Seimo narys Artūras Skardžius, UAB „ENG grupė“ valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis ir kiti seminaro dalyviai.
—
Reikminių tyrimų projektą „Namų ūkiai energetikos transformacijų kontekste“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-REP-20-3). Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
Parengė LMA Jaunosios akademijos narys dr. Vidas Lekavičius
Seminaro transliacijos įrašas:
https://youtu.be/nziHk53M3lE?t=875
Seminaro akimirkos (nuotr. aut. Virginija Valuckienė – LMA):
