Balandžio 26-oji įsirėžė į žmonijos atmintį kaip avarijos Černobylio atominėje elektrinėje diena ir įėjo į branduolinės energetikos istoriją kaip sunkiausia 1986 m. Ukrainoje įvykusi avarija pagal žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičių bei pagal ekonominę žalą. Ši katastrofa paliko gilų pėdsaką visuomenės sąmonėje, formuodama skeptišką požiūrį į branduolinę energiją.
Šioje teminėje paskaitoje Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslinis darbuotojas dr. Tadas Kaliatka analizuoja branduolinės energetikos raidą, saugą ir aktualumą XXI amžiuje. Specialistas kviečia diskutuoti, ar ši energijos rūšis tebėra rizikingas pasirinkimas, ar galėtų būti patikima priemonė siekiant tvarios ir klimato kaitai atsparios ateities.
Lektorius aptaria tiek mokslinį, tiek praktinį branduolinės energetikos vystymo aspektus akcentuodamas Lietuvos galimybes šioje srityje. Mokslininkas teigia, kad visuomenės baimė dažnai kyla dėl informacijos stokos, o šiuolaikinės technologijos ir griežta saugos kontrolė leidžia branduolinei energetikai tapti vienu svarbiausių įrankių siekiant poveikio klimatui neutralumo.
Paskaitoje nagrinėjamos temos:
- Branduolinės energetikos raida – nuo pirmųjų grandininių reakcijų iki šiuolaikinių elektrinių ir mažųjų modulinių reaktorių.
- Avarijų analizė – Černobylio ir Fukušimos atvejų apžvalga: kas įvyko ir kodėl, avarijų pasekmės.
- Lietuvos patirtis – Ignalinos atominės elektrinės istorija, uždarymo procesai ir sukauptos ekspertinės žinios.
- Branduolinė sauga – kaip veikia „apsaugos gilyn“ principas, kokie atliekami tyrimai ir priemonės taikomi reaktorių saugumui užtikrinti.
- Mažieji moduliniai reaktoriai (MMR) – pažangi, lanksti ir mažai anglies dioksido išskirianti branduolinė technologija, kurios diegimo galimybės svarstomos ir Lietuvoje.
- Klimato kaita ir energetinė nepriklausomybė – branduolinės energetikos svarba aplinkosaugai.
Kviečiame žiūrėti:
Šaltinis: https://www.mab.lt/paskaita-branduoline-energetika-baubas-ar-ateitis/