Klimatas ir energetinės sistemos (CES)

Projekto programa

Šiaurės šalių energetikos tyrimų programa (NERP)

Vykdymo laikotarpis

2007.11.28 - 2010.12.30

Projekto statusas

Baigtas

Projekto lentelė

Atidaryti naujame lange

Projekto svetainė

http://en.vedur.is/ces

Projekto „Klimatas ir energetinės sistemos“ tikslas yra plačiau susipažinti su klimato kaitos pokyčiais ateityje ir įvertinti šių pokyčių įtaką Šiaurės šalių energetinės sistemos vystymuisi per ateinančius 20-30 metų. Projekte tirta, kaip Šiaurės ir Baltijos šalių atsinaujinančių energijos šaltinių ištekliai priklausys nuo prognozuojamo klimato šiltėjimo. Taip pat tirti neapibrėžtumai, susiję su atsinaujinančių išteklių produkcijos gamyba bei jos įtaka energetinių sistemų saugumu. Pagrindiniai projekto tikslai yra šie:

Klimato ir atsinaujinančių energijos išteklių kaitos bei jų prognozės įvertinimas įvairiose laiko ir erdvės skalėse.
Energetinių sistemų darbo rizikos vertinimas dėl galimų ekstremalių gamtinių reiškinių kaitos ateityje.
Atsinaujinančių išteklių produkcijos galimi pokyčiai dėl klimato kaitos.
Klimato kaitos poveikio mažinimo strategijų kūrimas.

LEI veikla projekte

LEI mokslininkai dalyvavo dviejų grupių „Statistinė analizė“ ir „Hidroenergetika, hidrologija“ veiklose. Pagrindiniai „Statistinės analizės“ grupės tikslai buvo šie:
1. Lietuvos upių hidrologinių parametrų duomenų bazės sudarymas.
2. Potvynių ir sausmečių debitų dažnio ir intensyvumo trendų analizė, analizuojant istorinius duomenis.
3. Temperatūros (T), kritulių (P) ir upių debitų (Q) regioninių laiko eilučių kaitos įvertinimas.
4. T, P ir Q laiko eilučių cikliškumo analizė.
Grupės „Hidroenergetika, hidrologija“ veikloje LEI mokslininkai įvertino hidroelektrinių sistemos veiklos riziką klimato kaitos fone. Tyrimo objektas buvo Kauno hidroenergetinė sistema (Kauno HE, Kruonio HAE) Nemuno upėje. Naudojant HBV programinę įrangą sukurtas Nemuno upės hidrologinis modelis, kurio pagalba prognozuotos nuotėkio projekcijos 2010-39 ir 2070-2099 m. laikotarpiams pagal pasirinktus klimato scenarijus. Įvertinti potencialūs Kauno hidroenergetinės sistemos energijos gamybos pokyčiai pagal apskaičiuotas Nemuno upės nuotėkio projekcijas ateityje.

Bendra projekto vertė: 300 000 EUR (LEI dalis: 15 000 EUR)

Koordinatorius: Árni Snorrason, NEA, Islandija

Partneriai:

CICERO, Center for Klimaforskning, Norvegija
Denmark Meteorological Institute DONG Energy, Danija
Ea Energianalyse A/S, Danija
Elforsk, Švedija
Finnish Energy Industries, Suomija
Finnish Environment Institute (SYKE), Suomija
Finnish Meteorological Institute (FMI), Suomija
Geological Survey of Denmark and Greenland, Danija
HugurAx Software Solutions, Islandija
Latvian Environment, Geology and Meteorology Agency, Latvija
Icelandic Meteorological Office, Islandija
Institute of Meteorological Research, Islandija
IVL Swedish Environmental Research Institute, Švedija
Lithuanian Energy Institute, Lietuva
National Energy Authority, Islandija
National Power Company, Islandija
Norwegian Meteorological Institute (NMI), Norvegija
Norwegian Water Resources and Energy Directorate (NVE), Norvegija
Optensys Energianalys, Švedija
Risö National Laboratory, Danija
Statkraft, Norvegija
Stockholm University, Švedija
Swedish Meteorological and Hydrological Institute, Švedija
Tallin University of Technology, Estija
University of Joensuu, Suomija
University of Copenhagen, Danija
University of Edinburgh, Škotija
University of Helsinki, Suomija
University of Iceland, Islandija
University of Joensuu, Suomija
Voeikov Main Geophysical Obs. (VMGO), Rusija
VTT, Suomija

Projekto vykdytojai

Projekto vykdytojai

Vardas, pavardė	kabinetas	tel. nr.	el. paštas
Instituto atstovas
Jūratė Kriaučiūnienė	426-AK	+37037401962	Jurate.Kriauciuniene@lei.lt
Projekto vykdytojai
Diana Meilutytė-Lukauskienė	418-AK	+37037401981	Diana.Meilutyte-Lukauskiene@lei.lt
Diana Šarauskienė	425-AK	+37037401969	Diana.Sarauskiene@lei.lt
Milda Kovalenkovienė

Nr.	Projekto pavadinimas	Klimatas ir energetinės sistemos (CES)

Juridinio asmens pavadinimas	Šalis	Bendra kontrakto vertė	Juridinio asmens įgyvendinima dalis projekte (%)	Paskirtų darbuotojų skaičius	Užsakovo pavadinimas	Finansavimo šaltinis	Datos (pradžios/pabaigos)	Konsorciumo nariai, jei tokių yra
Lietuvos energetikos institutas (LEI)	Lietuva	300 000 EUR	5	4	Šiaurės šalių energetikos tyrimų programa (NERP)	Šiaurės šalių energetikos tyrimų programa (NERP)	2007.11.28 / 2010.12.30	CICERO, Center for Klimaforskning, Norway. Denmark Meteorological Institute DONG Energy, Denmark. Ea Energianalyse A/S, Denmark. Elforsk, Sweden. Finnish Energy Industries, Finland. Finnish Environment Institute (SYKE), Finland. Finnish Meteorological Institute (FMI), Finland. Geological Survey of Denmark and Greenland, Denmark. HugurAx Software Solutions, Iceland. Latvian Environment, Geology and Meteorology Agency, Latvia. Icelandic Meteorological Office, Iceland. Institute of Meteorological Research, Iceland. IVL Swedish Environmental Research Institute, Sweden. Lithuanian Energy Institute, Lithuania. National Energy Authority, Iceland. National Power Company, Iceland. Norwegian Meteorological Institute (NMI), Norway. Norwegian Water Resources and Energy Directorate (NVE), Norway. Optensys Energiaalys, Sweden. Riso National Laboratory, Denmark. Statkraft, Norway. Stockholm University, Sweden. Swedish Meteorological and Hydrological Institute, Sweden. Tallinn University of Technology, Estonia. University of Joensuu, Finland. University of Copenhagen, Denmark. University of Edinburgh, Scotland. University of Helsinki, Finland. University of Iceland, Iceland. University of Joensuu, Finland. Voeikov Main Geophysical Obs. (VMGO), Russia. VTT, Finland.

Juridinio asmens pavadinimas

Šalis

Bendra kontrakto vertė

Juridinio asmens įgyvendinima dalis projekte (%)

Paskirtų darbuotojų skaičius

Užsakovo pavadinimas

Finansavimo šaltinis

Datos (pradžios/pabaigos)

Konsorciumo nariai, jei tokių yra

Lietuvos energetikos institutas (LEI)

Lietuva

300 000 EUR

Šiaurės šalių energetikos tyrimų programa (NERP)

2007.11.28 / 2010.12.30

CICERO, Center for Klimaforskning, Norway.
Denmark Meteorological Institute DONG Energy, Denmark.
Ea Energianalyse A/S, Denmark.
Elforsk, Sweden.
Finnish Energy Industries, Finland.
Finnish Environment Institute (SYKE), Finland.
Finnish Meteorological Institute (FMI), Finland.
Geological Survey of Denmark and Greenland, Denmark.
HugurAx Software Solutions, Iceland.
Latvian Environment, Geology and Meteorology Agency, Latvia.
Icelandic Meteorological Office, Iceland.
Institute of Meteorological Research, Iceland.
IVL Swedish Environmental Research Institute, Sweden.
Lithuanian Energy Institute, Lithuania.
National Energy Authority, Iceland.
National Power Company, Iceland.
Norwegian Meteorological Institute (NMI), Norway.
Norwegian Water Resources and Energy Directorate (NVE), Norway.
Optensys Energiaalys, Sweden.
Riso National Laboratory, Denmark.
Statkraft, Norway.
Stockholm University, Sweden.
Swedish Meteorological and Hydrological Institute, Sweden.
Tallinn University of Technology, Estonia.
University of Joensuu, Finland.
University of Copenhagen, Denmark.
University of Edinburgh, Scotland.
University of Helsinki, Finland.
University of Iceland, Iceland.
University of Joensuu, Finland.
Voeikov Main Geophysical Obs. (VMGO), Russia.
VTT, Finland.

Detalus projekto aprašymas	Suteikiamų paslaugų tipas ir apimtis
Projekto „Klimatas ir energetinės sistemos“ tikslas yra plačiau susipažinti su klimato kaitos pokyčiais ateityje ir įvertinti šių pokyčių įtaką Šiaurės šalių energetinės sistemos vystymuisi per ateinančius 20-30 metų. Projekte tirta, kaip Šiaurės ir Baltijos šalių atsinaujinančių energijos šaltinių ištekliai priklausys nuo prognozuojamo klimato šiltėjimo. Taip pat tirti neapibrėžtumai, susiję su atsinaujinančių išteklių produkcijos gamyba bei jos įtaka energetinių sistemų saugumu. Pagrindiniai projekto tikslai yra šie: Klimato ir atsinaujinančių energijos išteklių kaitos bei jų prognozės įvertinimas įvairiose laiko ir erdvės skalėse. Energetinių sistemų darbo rizikos vertinimas dėl galimų ekstremalių gamtinių reiškinių kaitos ateityje. Atsinaujinančių išteklių produkcijos galimi pokyčiai dėl klimato kaitos. Klimato kaitos poveikio mažinimo strategijų kūrimas.	LEI mokslininkai dalyvavo dviejų grupių „Statistinė analizė“ ir „Hidroenergetika, hidrologija“ veiklose. Pagrindiniai „Statistinės analizės“ grupės tikslai buvo šie: Lietuvos upių hidrologinių parametrų duomenų bazės sudarymas. Potvynių ir sausmečių debitų dažnio ir intensyvumo trendų analizė, analizuojant istorinius duomenis. Temperatūros (T), kritulių (P) ir upių debitų (Q) regioninių laiko eilučių kaitos įvertinimas. T, P ir Q laiko eilučių cikliškumo analizė. Grupės „Hidroenergetika, hidrologija“ veikloje LEI mokslininkai įvertino hidroelektrinių sistemos veiklos riziką klimato kaitos fone. Tyrimo objektas buvo Kauno hidroenergetinė sistema (Kauno HE, Kruonio HAE) Nemuno upėje. Naudojant HBV programinę įrangą sukurtas Nemuno upės hidrologinis modelis, kurio pagalba prognozuotos nuotėkio projekcijos 2010-39 ir 2070-2099 m. laikotarpiams pagal pasirinktus klimato scenarijus. Įvertinti potencialūs Kauno hidroenergetinės sistemos energijos gamybos pokyčiai pagal apskaičiuotas Nemuno upės nuotėkio projekcijas ateityje.

Detalus projekto aprašymas

Suteikiamų paslaugų tipas ir apimtis

Projekto „Klimatas ir energetinės sistemos“ tikslas yra plačiau susipažinti su klimato kaitos pokyčiais ateityje ir įvertinti šių pokyčių įtaką Šiaurės šalių energetinės sistemos vystymuisi per ateinančius 20-30 metų. Projekte tirta, kaip Šiaurės ir Baltijos šalių atsinaujinančių energijos šaltinių ištekliai priklausys nuo prognozuojamo klimato šiltėjimo. Taip pat tirti neapibrėžtumai, susiję su atsinaujinančių išteklių produkcijos gamyba bei jos įtaka energetinių sistemų saugumu. Pagrindiniai projekto tikslai yra šie:

Klimato ir atsinaujinančių energijos išteklių kaitos bei jų prognozės įvertinimas įvairiose laiko ir erdvės skalėse.
Energetinių sistemų darbo rizikos vertinimas dėl galimų ekstremalių gamtinių reiškinių kaitos ateityje.
Atsinaujinančių išteklių produkcijos galimi pokyčiai dėl klimato kaitos.
Klimato kaitos poveikio mažinimo strategijų kūrimas.

LEI mokslininkai dalyvavo dviejų grupių „Statistinė analizė“ ir „Hidroenergetika, hidrologija“ veiklose. Pagrindiniai „Statistinės analizės“ grupės tikslai buvo šie:

Lietuvos upių hidrologinių parametrų duomenų bazės sudarymas.
Potvynių ir sausmečių debitų dažnio ir intensyvumo trendų analizė, analizuojant istorinius duomenis.
Temperatūros (T), kritulių (P) ir upių debitų (Q) regioninių laiko eilučių kaitos įvertinimas.
T, P ir Q laiko eilučių cikliškumo analizė.

Grupės „Hidroenergetika, hidrologija“ veikloje LEI mokslininkai įvertino hidroelektrinių sistemos veiklos riziką klimato kaitos fone. Tyrimo objektas buvo Kauno hidroenergetinė sistema (Kauno HE, Kruonio HAE) Nemuno upėje. Naudojant HBV programinę įrangą sukurtas Nemuno upės hidrologinis modelis, kurio pagalba prognozuotos nuotėkio projekcijos 2010-39 ir 2070-2099 m. laikotarpiams pagal pasirinktus klimato scenarijus. Įvertinti potencialūs Kauno hidroenergetinės sistemos energijos gamybos pokyčiai pagal apskaičiuotas Nemuno upės nuotėkio projekcijas ateityje.