Vykdant šį mokslinį projektą planuojama sukurti naujas kompozicines medžiagas, naudotinas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procese. Siekiama sukurti specializuotą betoną ilgalaikiam pavojingų atliekų saugojimui: pavojingos atliekos galėtų būti imobilizuojamos iš šio betono išlietose talpyklose arba tiesiogiai betono masėje.
Apie projektą:
Projektu bus siekiama betono pagrindu sukurti naujas kompozicines medžiagas ir ištirti jų savybes, iš dalies naudojant skalūnų pelenus kaip cementavimo medžiagą. Iš visų Baltijos šalių Latvija pagamina daugiausiai cemento. Sumaišius naftos skalūnų pelenus (energetikos sektoriaus atliekas Estijoje) su standartiniu portlando cementu, galima gaminti specializuotą cementą, sumažinant gamtinius ir energetinius išteklius, taip pat sumažinant gamybos sukeliamą taršą, cemento/betono kainą, o taip pat ir CO2 išmetimus. Be to, tikimasi specifinių tokio betono savybių, tokių kaip lengvai pasiekiamas reikiamas stiprumas ir sunkiųjų metalų priemaišų prasiskverbimo per betoną apsunkinimas. Minėto specializuoto betono kūrimas gali būti skirtas labai svarbiam panaudojimui, tai yra ilgalaikiam pavojingų atliekų saugojimui, imobilizuojant jas betoninėse talpyklose arba užpilant jas betono mase. Taip pat toks betonas gali būti panaudojamas statant apsaugines konstrukcijas branduolinės energetikos pramonėje. Baltijos ir Šiaurės šalyse yra keletas pavojingų atliekų šaltinių – nuo aukšto radioaktyvumo atliekų iš branduolinės energetikos objektų ir specifinių medicinos įrangos komponentų, iki toksiškų medžiagų ar metalų, kurių radioaktyvumas yra nereikšmingas ir kurie gali būti nukreipti pakartotinam perdirbimui. Kaip didžiausio mąsto radioaktyviųjų atliekų šaltinio pavyzdys yra atliekos, susidarančios Ignalinos atominės elektrinės uždarymo metu. Šiuo metu didžioji dalis Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų vis dar yra laikinosiose saugyklose ir vis dar ieškoma ilgalaikio sprendimo. Ilgalaikis pavojingų atliekų saugojimo sprendimų ir technologijų trūkumas yra viso Baltijos regiono problema.
Projekto nr.: EEA-RESEARCH-165
Projekto biudžetas: 895,661.25 EUR
Skirtas finansavimas: 761,312.06 EUR
Koordinatorius: Rygos technikos universitetas (Latvija)
Partneriai:
Norvegijos arkties universitetas (angl. UiT The Arctic University of Norway) (Norvegija)
Lietuvos energetikos institutas (Lietuva);
Tartu universitetas (Estija).
Projekto vykdytojai
Vardas, pavardė | kabinetas | tel. nr. | el. paštas |
---|---|---|---|
Instituto atstovas |
|||
Mindaugas Vaišnoras | 414-AK | +37037401954 | Mindaugas.Vaisnoras@lei.lt |
Projekto vykdytojai |
|||
Egidijus Babilas | 431-AK | +37037401850 | Egidijus.Babilas@lei.lt |
Algirdas Kaliatka | 223-AK | +37037401903 | Algirdas.Kaliatka@lei.lt |
Jūratė Čėsnienė | 311-LK | +37037401912 | Jurate.Cesniene@lei.lt |
Regina Kalpokaitė Dičkuvienė | 316-LK | +37037401984 | Regina.Kalpokaite-Dickuviene@lei.lt |
Rolandas Urbonas | 406-AK | +37037401832 | Rolandas.Urbonas@lei.lt |
Raimondas Pabarčius | 424-AK | +37037401919 | Raimondas.Pabarcius@lei.lt |
Andrius Slavickas | 224-AK | +37037401810 | Andrius.Slavickas@lei.lt |
Simona Breidokaitė | 315-AK | +37037401973 | Simona.Breidokaite@lei.lt |
Inna Pitak | 137-LK | +37037401908 | Inna.Pitak@lei.lt |
Algis Makštys | 315-LK | +37037401910 | algis.1206@gmail.com |