Žemo šilumingumo dujų panaudojimas žaliosios energijos gamybai (LoCaGas)

Metanas yra viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių visuotinio atšilimo potencialas (GWP) yra 34 per 100 metų laikotarpį, teigiama TKKK 5-ojoje vertinimo ataskaitoje. Metano koncentracija atmosferoje per pastaruosius 150 metų išaugo daugiau nei dvigubai, o sąvartynai yra trečias pagal dydį (16 proc.) antropogeninio metano išmetėjas po iškastinio kuro gamybos, paskirstymo, deginimo (33 proc.) ir gyvulininkystės (27 proc.). Baltijos jūros regione yra iki 100 tūkst. sąvartynų, įskaitant uždaras ar apleistas vietas, kurios kelia pavojų aplinkai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą. Remiantis 2020 m. JTBKKK nacionalinės inventorizacijos ataskaita, šie sąvartynai Švedijoje išmeta 782 kt, Lietuvoje – 662 kt, Lenkijoje – 302 kt, Vokietijoje – 270 kt, Danijoje – 21 kt CH4. Tačiau tik nedidelė dalis jų yra aprūpinta dujų gavybos įranga (51 sąvartynas Švedijoje, 267 PL, 10 LT). Danijoje jau yra 10 aikštelių, kuriose naudojama dvigubo kuro technologija, kai bandomasis kuras yra dyzelinas (visas valdo Deponigas ApS).

Šio projekto tikslas yra dvejopas; ekologiškos elektros ir šilumos gamyba, kuri savaime prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, jei kompensuojamas atitinkamas iškastinio kuro naudojimas, ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą sumažinant savaiminį metano išmetimą iš sąvartynų ir pašalinant metano emisijas iš įvairių išmetamųjų dujų rūšių. . Be to, vietinių žemos kokybės dujų srautų pavertimas elektros energija ir šiluma prisideda prie tiekimo saugumo ir energijos sistemų įvairinimo. Šešiolika ES valstybių narių jau taikė draudimą vežti į sąvartynus organines medžiagas, o dujų gamyba sąvartynuose mažėja, kai į sąvartyną nepatenka jokios naujos organinės medžiagos, metano lygis mažėja, o įprastinė CHP gamyba naudojant Otto variklį nebeįmanoma. Dabartinė tvarka – uždengti sąvartyną ir įrengti vadinamuosius biolangus, kuriuose mikrobai oksiduoja metaną iki anglies dioksido. Tačiau naudojant tokius biologinius langus metano kiekis tik sumažinamas, o ne pašalinamas, ir nėra garantijos, kad visas sąvartyno viduje susidaręs metanas praeis pro biolangą prieš patekdamas į atmosferą. Be to, metane esanti energija nenaudojama. Šiame projekte bus įvertintos ir palyginamos trys skirtingos galimybės naudoti sąvartyno dujas ir išmetamąsias dujas su mažu metano kiekiu (40 %). Šios trys technologijos yra kuriamos skirtingose ​​šalyse, todėl tarptautinio bendradarbiavimo poreikis yra akivaizdus. Sąvartyno dujos išgaunamos siurbiant, o neigiamas slėgis neleidžia metanui išeiti į atmosferą. Projekto idėja yra gerai suderinta su ES metano strategija, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis.

Įgyvendinant projektą bus sukurta sprendimų priėmimo palaikymo priemonė ir rekomendacijos sąvartynų dujų operatoriams ir kitoms šalims, susijusioms su išmetamosiomis dujomis, kuriose yra metano, siekiant sumažinti metano emisiją ir gaminti ekologišką energiją bei šilumą.
 

Raktažodžiai:

šiltnamio efektą sukeliančios dujos, savartynai, metanas, CO2, žemo šilumingumo dujos, degimas, žalioji energija

Akronimas: LoCaGas

Projekto ID: STHB.02.01-IP.01-0011/23

Projekto numeris LEI vidaus apskaitoje: 13-104.24.27

Kvietimas: PRIORITY 2 – Sustainable South Baltic Programme Measure 2.1 Supporting transition towards green energy

Bendra projekto vertė: 1 786 200 EUR (LEI skirta dalis: 303 000 EUR).

Koordinatorius: Gdansk University of Technology, Lenkija.

Partneriai:

• Baltic Energy Innovation Centre, Švedija;
• Eco-Construction, Lenkija;
• Klaipėdos Universitetas, Lietuva;
• Lietuvos energetikos institutas (LEI), Lietuva;
• NSR AB, Švedija;
• UAB Addeco, Lietuva;
• University of Rostock, Vokietija.

Subrangovinės organizacijos:

• Lund University, Švedija;

Asocijuoti partneriai:

• Deponigas ApS, Danija;
• Energy Agency Southern Sweden, Švedija;
• European Biogas Association, Belgija;
• German RETech Partnership e.V., Vokietija;
• Swedish Waste Management Association, Švedija;
• Waste Treatment Plant Nowy Dwor Ltd., Lenkija.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg Pietų Baltijos regiono programos 2021–2027“ lėšomis.