logo
  • en
    • logo
  • en
    • Projektų paieška
    Pavadinimas
    Vykdyta nuo:
    Vykdyta iki:

    Aplinkosauginių plazminių technologijų inovacijų sklaida ir plėtra Baltijos jūros regione (PlasTEP)

    Projekto programa
    Interreg
    Vykdymo laikotarpis
    2010 - 2013
    Projekto statusas
    Baigtas
    Projekto lentelė
    Atidaryti naujame lange
    Projekto svetainė
    http://www.plastep.eu

    Taršos kontrolė yra visų šalių tarptautinis prašymas ir strateginis Europos sąjungos tikslas. Tai atsispindi vis didėjančiame išmetamųjų teršalų normų suvaržyme, ypač Baltijos jūros regiono šalyse. Šio projekto tikslas yra pastūmėti plazmines oro ir vandens valymo priemones į matomą, bei praktinį pritaikymą.
    Mes norime didinti informuotumą apie praktinį plazminių technologijų pritaikymą aplinkosaugoje.
    PlasTEP/PlasTEP+ prisideda prie geresnės ateities valant išmetamąsias dujas ar nuotėkas. Mes skatinsime ir skleisime plazminių technologijų inovacijas aplinkosaugai Baltijos jūros regione. Taip pat kursime tinklą, kuriame bus derinamos esamos žinios apie plazmines technologijas su pramonės, mokslo ir politikos partneriais.
    Šis projektas yra vienas iš 22 naujų Baltijos jūros regiono 2007-2013m. tarptautinių projektų. Jis prisideda prie Europos sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir yra dalinai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo. Juo siekiama investuoti į plazminę technologiją ir su ja susijusią viziją ateities tyrėjams parodant: plazma atveria naujus būdus!
    Plazminės technologijos nutiesia naujus kelius ir suteikia galimybę aplinkai nekenksmingai industrializacijai, o tai reiškia, jog nereikia praleisti šiuolaikinių pranašumų mažinant oro taršą.

    LEI veikla projekte

    LEI atstovai aktyviai dalyvavo susitikimuose, diskusijose, video-konferencijose, o 2012 m. gegužės 5 d. Varšuvoje vykusio individualaus vertinimo susitikime pasiūlė naujas idėjas projekto sėkmingam užbaigimui ir mokslinių rezultatų sklaidai bei tolimesnio bendradarbiavimo tarp projekto partnerių plėtojimui. III darbo grupėje atlikti šie pagrindiniai darbai:

    • Susisteminta informacija apie plazminių procesų panaudojimo galimybes atmosferos oro teršalų šalinimui.
    • Išanalizuota padėtis Lietuvos mokslo ir švietimo įstaigose apie mokymus plazminių technologijų ir aplinkosaugos srityse.
    • Paruošta medžiaga paskaitoms apie plazminius procesus ir įrenginius, heterogeninės katalizės principus ir jų taikymą aplinkos teršalų emisijai mažinti.
    • Pristatyti specialūs pranešimai ir medžiaga Rygos, Varšuvos ir Vilniaus-Kauno vasaros mokyklose Europos aukštųjų mokyklų studentams ir doktorantams.
    • Pravestos paskaitos verslininkams apie plazminių technologijų naudojimą katalizinių dangų sintezės procesuose, efektyvių katalizatorių formavimo principus Sankt Peterburge, Upsaloje, Varšuvoje ir Kaune.

    IV darbo grupės sudėtyje 2012 m. buvo vykdomi tyrimai siekiant identifikuoti plazmocheminių procesų veikiančius mechanizmus bei išaiškinti dėsningumus plazmos srauto ir joje judančių dispersinių dalelių sąveikos metu. Atlikus skaitinius ir eksperimentinius tyrimus buvo gauta naudinga informacija reikalinga kontroliuojant plazminius procesus ir nustatant plazminėje aplinkoje apdorojamų medžiagų energetines bei dinamines charakteristikas. IV darbo gr. 2012 m. taip pat atlikti šie darbai:

    • Katalizinio monolitinio reaktoriaus, skirto CO, NOx, HC ir kt. teršalų destrukcijai kūrimas bei fizinių savybių tyrimas naudojant SEM, EDX, XRD, BET ir kt. metodus.
    • Analizinės aparatūros ir specialaus eksperimentinio tyrimo stendo įrengimas bei tyrimas.
    • Katalizinio monolitinio reaktoriaus aktyvumo ir katalizinių savybių tyrimas.

    Vykdant V darbo grupės tyrimus, plazminėmis technologijomis buvo sintetinamas aukštatemperatūris mineralinis katalizinis pluoštas, iš jo sudaromas katalizinis reaktorius ir atliekami to reaktoriaus savybių tyrimas. Tam buvo išspręsti šie uždaviniai:

    • Sudarius medžiagų trikomponentę būvio diagramą, apskaičiuoti ir kryptingai parinkti specialūs mišiniai kataliziniam pluoštui sudaryti.
    • Atliktas plazminio pluošto sudarymo mechanizmo tyrimas.
    • Atlikti plazmos srovės dinaminių ir energetinių charakteristikų tyrimas.
    • Ištirta plazmos ne pusiausvyros lygio įtaka plazminio proceso eigai.
    • Realizuotas katalizinio mineralinio pluošto sintezės procesas ir nustatyti jo dėsningumai.
    • Naudojant specialią įrangą ir analizinę aparatūrą ištirtos gauto pluošto katalizinės savybės bei aktyvumas.

    Koordinatorius: Technology Centre of Western Pomerania, Vokietija

    Partneriai:

    • Leibniz Institute for Plasma Science and Technology, Vokietija
    • VDI Mecklenburg Western Pomerania, Vokietija
    • Technical University of Denmark, Danija
    • Lappeenranta University of Technology, ASTRal, Suomija
    • Riga Technical University, Latvija
    • Kaunas University of Technology, Lietuva
    • Vilnius Gediminas Technical University, Lietuva
    • Uppsala University, The Angstroem Laboratory, Švedija
    • Institute of Nuclear Chemistry and Technology, Lenkija
    • The Szewalski Institute of Fluid Flow Machinery, Lenkija
    • West Pomeranian University of Technology, Lenkija
    • Association of Polish Electrical Engineers, Szczecin Branch, Lenkija
    • University of Tartu, Estija
    Projektų paieška
    Pavadinimas
    Vykdyta nuo:
    Vykdyta iki:
    Nr. Projekto pavadinimas Aplinkosauginių plazminių technologijų inovacijų sklaida ir plėtra Baltijos jūros regione (PlasTEP)
    Juridinio asmens pavadinimas Šalis Bendra kontrakto vertė Juridinio asmens įgyvendinima dalis projekte (%) Paskirtų darbuotojų skaičius Užsakovo pavadinimas Finansavimo šaltinis Datos (pradžios/pabaigos) Konsorciumo nariai, jei tokių yra
    Lietuvos energetikos institutas (LEI) Lietuva 241 000 EUR 13 ES 2010 / 2013

    Technology Centre of Western Pomerania, Germany.
    Leibniz Institute for Plasma Science and Technology, Germany. 
    VDI Mecklenburg Western Pomerania, Germany.
    Technical University of Denmark, Denmark.
    Lappeenranta University of Technology, ASTRal, Finland.
    Riga Technical University, Latvia.
    Kaunas University of Technology, Lithuania.
    Vilnius Gediminas Technical University, Lithuania.
    Uppsala University, The Angstroem Laboratory, Sweden.
    Institute of Nuclear Chemistry and Technology, Poland.
    The Szewalski Institute of Fluid Flow Machinery, Poland.
    West Pomeranian University of Technology, Poland.
    Association of Polish Electrical Engineers, Szczecin Branch, Poland.
    University of Tartu, Estonia.
    Detalus projekto aprašymas Suteikiamų paslaugų tipas ir apimtis

    Taršos kontrolė yra visų šalių tarptautinis prašymas ir strateginis Europos sąjungos tikslas. Tai atsispindi vis didėjančiame išmetamųjų teršalų normų suvaržyme, ypač Baltijos jūros regiono šalyse. Šio projekto tikslas yra pastūmėti plazmines oro ir vandens valymo priemones į matomą, bei praktinį pritaikymą.
    Mes norime didinti informuotumą apie praktinį plazminių technologijų pritaikymą aplinkosaugoje.
    PlasTEP/PlasTEP+ prisideda prie geresnės ateities valant išmetamąsias dujas ar nuotėkas. Mes skatinsime ir skleisime plazminių technologijų inovacijas aplinkosaugai Baltijos jūros regione. Taip pat kursime tinklą, kuriame bus derinamos esamos žinios apie plazmines technologijas su pramonės, mokslo ir politikos partneriais.
    Šis projektas yra vienas iš 22 naujų Baltijos jūros regiono 2007-2013m. tarptautinių projektų. Jis prisideda prie Europos sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir yra dalinai finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo. Juo siekiama investuoti į plazminę technologiją ir su ja susijusią viziją ateities tyrėjams parodant: plazma atveria naujus būdus!
    Plazminės technologijos nutiesia naujus kelius ir suteikia galimybę aplinkai nekenksmingai industrializacijai, o tai reiškia, jog nereikia praleisti šiuolaikinių pranašumų mažinant oro taršą.

    LEI atstovai aktyviai dalyvavo susitikimuose, diskusijose, video-konferencijose, o 2012 m. gegužės 5 d. Varšuvoje vykusio individualaus vertinimo susitikime pasiūlė naujas idėjas projekto sėkmingam užbaigimui ir mokslinių rezultatų sklaidai bei tolimesnio bendradarbiavimo tarp projekto partnerių plėtojimui. III darbo grupėje atlikti šie pagrindiniai darbai:

    • Susisteminta informacija apie plazminių procesų panaudojimo galimybes atmosferos oro teršalų šalinimui;
    • Išanalizuota padėtis Lietuvos mokslo ir švietimo įstaigose apie mokymus plazminių technologijų ir aplinkosaugos srityse;
    • Paruošta medžiaga paskaitoms apie plazminius procesus ir įrenginius, heterogeninės katalizės principus ir jų taikymą aplinkos teršalų emisijai mažinti;
    • Pristatyti specialūs pranešimai ir medžiaga Rygos, Varšuvos ir Vilniaus-Kauno vasaros mokyklose Europos aukštųjų mokyklų studentams ir doktorantams;
    • Pravestos paskaitos verslininkams apie plazminių technologijų naudojimą katalizinių dangų sintezės procesuose, efektyvių katalizatorių formavimo principus Sankt Peterburge, Upsaloje, Varšuvoje ir Kaune.

    IV darbo grupės sudėtyje 2012 m. buvo vykdomi tyrimai siekiant identifikuoti plazmocheminių procesų veikiančius mechanizmus bei išaiškinti dėsningumus plazmos srauto ir joje judančių dispersinių dalelių sąveikos metu. Atlikus skaitinius ir eksperimentinius tyrimus buvo gauta naudinga informacija reikalinga kontroliuojant plazminius procesus ir nustatant plazminėje aplinkoje apdorojamų medžiagų energetines bei dinamines charakteristikas. IV darbo gr. 2012 m. taip pat atlikti šie darbai:

    • Katalizinio monolitinio reaktoriaus, skirto CO, NOx, HC ir kt. teršalų destrukcijai kūrimas bei fizinių savybių tyrimas naudojant SEM, EDX, XRD, BET ir kt. metodus;
    • Analizinės aparatūros ir specialaus eksperimentinio tyrimo stendo įrengimas bei tyrimas;
    • Katalizinio monolitinio reaktoriaus aktyvumo ir katalizinių savybių tyrimas.

    Vykdant V darbo grupės tyrimus, plazminėmis technologijomis buvo sintetinamas aukštatemperatūris mineralinis katalizinis pluoštas, iš jo sudaromas katalizinis reaktorius ir atliekami to reaktoriaus savybių tyrimas. Tam buvo išspręsti šie uždaviniai:

    • Sudarius medžiagų trikomponentę būvio diagramą, apskaičiuoti ir kryptingai parinkti specialūs mišiniai kataliziniam pluoštui sudaryti;
    • Atliktas plazminio pluošto sudarymo mechanizmo tyrimas;
    • Atlikti plazmos srovės dinaminių ir energetinių charakteristikų tyrimas;
    • Ištirta plazmos ne pusiausvyros lygio įtaka plazminio proceso eigai;
    • Realizuotas katalizinio mineralinio pluošto sintezės procesas ir nustatyti jo dėsningumai;
    • Naudojant specialią įrangą ir analizinę aparatūrą ištirtos gauto pluošto katalizinės savybės bei aktyvumas.