2022-06-10 
Virtualus renginys / Lietuvos energetikos instututas Autorius, institucija: Andrius Zuoza, Lietuvos energetikos institutas
Disertacijos pavadinimas: Pramonės konkurencingumo vertinimas energijos vartojimo efektyvumo aspektu
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika – S004
Gynimo data, laikas, vieta: 2022-06-10, 10:00 val., Lietuvos energetikos institutas (nuotoliniu būdu), Breslaujos g. 3, Kaunas.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Vaida Pilinkienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S004).
Mokslinė konsultantė – dr. Inga Konstantinavičiūtė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika – S004).
Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
- Pirmininkė – Prof. dr. Dalia Štreimikienė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
- prof. dr. Violeta Pukelienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
- prof. dr. Gražina Startienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
- prof. dr. Valentinas Navickas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
- prof. dr. Antonio Mihi – Ramirez (Granados universitetas, Ispanija, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).
Su disertacija galima susipažinti internete, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos instituto skaitykloje (Breslaujos g. 3, Kaunas).
Prisijungimo nuoroda:
https://liedm.zoom.us/j/84552240688#success
Anotacija
Jau kelis dešimtmečius skiriamasis Europos Sąjungos (ES) politikos bruožas yra ambicingų aplinkos apsaugos tikslų kėlimas. Europos Komisija savo strategija „Europos žaliasis kursas“ siekia, kad ES iki 2050 m. tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu. Taip pat siekiama ES ekonomikos augimą atsieti nuo energetikos išteklių naudojimo, o ekonomiką pertvarkyti taip, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų nulinis. Šiai vizijai įgyvendinti ir lygiagrečiai išlaikyti ES pramonės konkurencingumą energijos vartojimo efektyvumo didinimas turi tapti kiekvienos ES valstybės narės pramonės politikos prioritetu. Tam, kad ši vizija taptų realybe, be kitų priemonių ES taip pat planuoja investuoti į aplinką tausojančias technologijas, remti inovacijas diegiančią pramonę, mažinti energetinio sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro bei didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos apsaugos ir pramonės konkurencingumo tarpusavio ryšio kompleksiškumo kontekste kyla klausimas ar galima pagrįstai įvertinti ir palyginti didelį energijos kiekį vartojančios pramonės konkurencingumą Europos valstybių kontekste. Todėl šios disertacijos mokslinio tyrimo tikslas yra parengti pramonės konkurencingumo vertinimo koncepcinį modelį, įtraukiant energijos vartojimo efektyvumo ir klimato kaitos švelninimo dedamąsias, šio modelio pagrindu suformuoti pramonės konkurencingumo vertinimo energijos vartojimo efektyvumo indeksą ir jį empiriškai pritaikyti didelį energijos kiekį suvartojančiose pramonės šakose.
Disertacijoje atlikto empirinio tyrimu buvo ištirta 19 Europos valstybių didelį energijos kiekį vartojančių pramonės šakų konkurencingumas, tirtos šalys suskirstytos į grupes, išskirti veiksniai lemiantis pramonės šakos konkurencingumą.