2015-05-07 
Lietuvos energetikos institutas (Breslaujos g. 3, Kaunas. AK-202 kab.) Autorius, institucija: Benas Jokšas, Lietuvos energetikos institutas
Disertacijos pavadinimas: Energetikos sistemų ypatingos svarbos infrastruktūrų kritiškumo vertinimas
Mokslo sritis, kryptis: technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T
Gynimo data, laikas, vieta: 2015-05-07, 10:00 val., Lietuvos energetikos institutas (Posėdžių salė – AK-202 kab.), Breslaujos g. 3, Kaunas.
Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Juozas AUGUTIS (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T)
Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties taryba:
- Pirmininkas – dr. Sigitas RIMKEVIČIUS (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T);
- doc. dr. Audrius JONAITIS (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T);
- prof. habil. dr. Vytautas MARTINAITIS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T);
- dr. Egidijus URBONAVIČIUS (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija– 06T);
- prof. dr. Artūras ŠTIKONAS (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, matematika – 01P);
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) bibliotekose.
Anotacija:
Disertaciniame darbe sukurta ir pristatoma energetikos sistemų infrastruktūros kritiškumo vertinimo metodika, kurioje pirmą kartą atsižvelgiama į sistemų elementų tarpusavio sąryšius, patikimumą, riziką ir visų sistemų atsitiktinį darbą. Kritiškumo vertinimas atliekamas vartotojų atžvilgiu. Ši metodika leidžia išsamiau nustatyti mišrių energetikos sistemų kritinius elementus ir jų grupes, kurie energetikos sistemoms galutinių energijos vartotojų atžvilgiu turi didžiausią kritiškumą.
Darbo rezultatai papildo ypatingos svarbos infrastruktūrų (energetikos sistemų) vertinimo bei modeliavimo teoriją naujais tikimybiniais kritiškumo vertinimo ir infrastruktūros elementų klasterizavimo metodais, pagal jų įtaką infrastruktūrų darbui.
Naudojantis gautais rezultatais įvertintas agreguotų Lietuvos energetikos sistemų infrastruktūros kritiškumas, nustatytos kritiškiausių elementų grupės bei įvertinta dujų sistemos plėtros scenarijų įtaka energetikos sistemų kritiškumui.