2018-03-15 
Breslaujos g. 3, Kaunas. AK-202 kab. 2018 m. kovo 15 d. 10 val.
Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (AK-202 kab.)
GIEDRIUS GECEVIČIUS
gins daktaro disertaciją tema
„VĖJO ELEKTRINIŲ GENERUOJAMŲ GALIŲ PROGNOZĖS TIKSLUMĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS“
(technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T)
Mokslinis vadovas – dr. Mantas MARČIUKAITIS
(Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija, 06T).
Disertacijos gynimo taryba:
- prof. habil. dr. Juozas AUGUTIS – pirmininkas
(Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T); - dr. Viktorija GRIGAITIENĖ
(Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T); - doc. dr. Audrius JONAITIS
(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija – 06T); - dr. Jūratė KRIAUČIŪNIENĖ
(Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T); - doc. dr. Francesco SCORZA
(Bazilikatos universitetas, Italija, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija – 04T).
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) bibliotekoje ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) skaitykloje.
Atsiliepimus siųsti el. paštu doktorantura@ktu.lt
Anotacija
Didėjant vėjo elektrinių skaičiui Lietuvoje ir pasaulyje, sunkiai prognozuojamas ir nuolatos kintantis vėjo greitis sukelia elektros balansavimo ir rezervavimo problemų elektros energetikos sistemoje. Pagrindinė to priežastis – nepakankamai tikslūs vėjo greičio ir vėjo elektrinių generuojamos galios prognozės modeliai bei metodai. Siekiant išspręsti šią problematiką, disertacijoje ištirta skirtingų veiksnių įtaka vėjo elektrinių galios prognozavimo tikslumui bei atlikta statistinių ir fizikinių metodų, skirtų galiai prognozuoti, analizė, tiksliai įvertinta vietovių paviršiaus šiurkštumo bei reljefo įtaka vėjo greičio pokyčiui, nustatytos tiksliausiai vėjo elektrinių galią prognozuojančios funkcijos. Darbe pateikiami tyrimo metu įvertinti prognozuojamos galios patikslinimo koeficientai, taip pat optimalūs algoritmai skirti trumpalaikei galios prognozei, nustatyti tinkamiausi parametriniai metodai skirti vėjo elektrinių galios kreivėms matematiškai aprašyti. Nagrinėjant fizikinius galios prognozavimo metodus, atskleista vėjo greičio šlyties ir turbulencijos įtaką galios prognozės tikslumui. Atliktais ilgalaikiais vėjo energetinių išteklių tyrimais įvertinti metodai, tiksliausiai aprašantys Veibulo vėjo greičio tikimybės pasiskirstymo funkcijos parametrus, esant skirtingiems vėjo greičiams. Atsižvelgiant į atliktus tyrimus sukurtas naujas hibridinis kompleksiškai topografines ir meteorologines sąlygas įvertinantis metodas vėjo elektrinių generuojamą galią leidžia prognozuoti iki 4,7 % tiksliau nei tiesiogiai konvertuojant skaitmeninės orų prognozės duomenis į vėjo elektrinių galią.