2024-08-30 
Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, Kaunas. 202 aud. Autorius, institucija: Gintarė Stankūnienė, Lietuvos energetikos institutas
Disertacijos pavadinimas: Su energijos vartojimu namų ūkiuose susijusių klimato kaitos švelninimo priemonių vertinimas
Mokslo sritis, kryptis: Socialiniai mokslai, ekonomika, S004.
Gynimo data, laikas, vieta: 2024-08-30, 10:00 val., Lietuvos energetikos instituto Posėdžių salėje (202-AK aud.), Breslaujos g. 3, Kaunas, Lietuva.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Dalia Štreimikienė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).
Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
- Pirmininkė – vyr. m. d. dr. Inga Konstantinavičiūtė (Lietuvos energetikos institutas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
- prof. dr. Daiva Dumčiuvienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
- prof. dr. Tudor Edu (Rumunijos ir Amerikos universitetas, Rumunija, socialiniai mokslai, vadyba, S003);
- prof. dr. Astrida Miceikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004);
- prof. dr. Vytautas Snieška (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (Gedimino g. 50, Kaunas) bibliotekoje ir Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, Kaunas) skaitykloje, taip pat internete: G. Stankūnienės el. disertacija (PDF)
Anotacija:
Dėl energijos vartojimo namų ūkiai išmeta apie 70 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau galimas jų indėlis ir padėtis klimato politikoje nėra gerai suprantama. Vienas iš pagrindinių iššūkių formuojant klimato kaitos švelninimo politiką yra naudos dėl klimato švelninimo derinimas su ilgalaikėmis ir visuotinai bendromis viešosiomis gėrybėmis, tokiomis, kaip energijos efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo didėjimas. Energijos vartojimas bei taupymas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas ir kiti klimato kaitą švelninantys veiksmai yra susiję su vartotojų sprendimų priėmimu ir jų elgsena. Šių veiksmų skatinimas turi sietis su idėja, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas yra naudingas visuomenei. Kuriant tinkamas iniciatyvas taip pat labai svarbus visų suinteresuotųjų šalių preferencijų nustatymas. Dėl to, elgsenos ekonomikos įžvalgos gali padėti formuoti politiką, paaiškinant kaip individai vertina galimybes, priima sprendimus ir keičia elgseną klimato kaitos švelninimo srityje. Pagrindinis disertacijos tikslas yra sudaryti klimato kaitos švelninimo priemonių namų ūkiuose naudos vertinimo modelį ir nustatyti tinkamiausias priemones. Disertacijoje šios priemonės ir jų naudos vertinimo metodai analizuojami remiantis elgsenos ekonomikos įžvalgomis. Sudarytas naudos vertinimo modelis patikrintas, atliekant empirinį tyrimą Lietuvoje. Tai leido nustatyti tinkamiausias klimato kaitos švelninimo priemones namų ūkiuose, pagrįstas visų suinteresuotų šalių preferencijomis, o taip pat išorinės naudos bei veiksmingumo, ekonominio efektyvumo ir įgyvendinamumo vertinimo rezultatais.