Seminaras „Socioekonominiai švaresnės gamybos efektai“

Dėl klimato kaitos ir blogėjančios aplinkos būklės susirūpinusi žmonija ieško sprendimų, kurie padėtų sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir išvengti pavojaus žmonijos išlikimui. Vis dėlto nagrinėjant gamtinei aplinkai palankius sprendimus būtina atsižvelgti ir į ekonominę bei socialinę tvarumo dimensijas. Būtent į jas buvo orientuotas Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkų įgyvendintas projektas „Socioekonominiai švaresnės gamybos efektai”.

Daugelyje anksčiau atliktų panašaus pobūdžio tyrimų buvo koncentruojamasi tik į atskiras ūkio šakas (pvz., energetiką ar chemijos pramonę) ir nagrinėjami pokyčių jose socioekonominiai efektai. Šiandieninė ekologinės krizės situacija reikalauja plačių strategijų, o socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas turi sudaryti galimybes palyginti aplinkai palankius sprendimus įvairiose srityse. Dėl to vykdant projektą buvo sukurta universali metodika ir įrankiai, skirti ne tik švaresnės gamybos, bet ir vartojimo bei įvairių transformacijų ūkio šakose socialinio ir ekonominio poveikio analizei.

Pagrindinį vaidmenį socioekonominių efektų vertinimo sistemoje atlieka specialiai sukurtas bendrosios ekonominės pusiausvyros modelis CleanProd, kuriame atspindimi visi esminiai ryšiai šalies ar regiono ekonomikoje (integracija su FIGARO duomenų baze bei kitais Eurostat duomenų rinkiniais leidžia lanksčiai pasirinkti nagrinėjamas šalis). Nors gamybos modeliavimas apima daugiau nei šešiasdešimt reprezentatyvių produktų, atliekant socioekonominių efektų analizę dominantys produktai gali būti išskaidomi panaudojant būvio ciklo analizės, inžinerinių skaičiavimų ar kitus duomenis. Tuo tikslu taip pat sukurti papildomi įrankiai, skirti transformuoti duomenis į bendrosios pusiausvyros modeliavime naudojamos socialinės apskaitos matricos formatą.

Sukurtos metodikos universalumu buvo įsitikinta naudojant ją aplinkai palankių sprendimų socioekonominio poveikio vertinimui įvairiose srityse – žemės ūkyje, statyboje, maisto ir chemijos pramonėje, taip pat analizuojant vartojimo pokyčius. Vienas iš pastaruoju metu itin aktualių Lietuvai klausimų – augantis plastiko maišelių naudojimas. Nors visoje Europos Sąjungoje jų naudojimas yra gana stabilus, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje tiek jų gamyba, tiek vartojimas išaugo daugiau nei dvigubai. Naudojant sukurtą metodiką buvo nustatyta, kad plastikinių maišelių keitimas bioplastiko arba popieriniais maišeliais prisidėtų prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausias teigiamas efektas gaunamas mažinant plastiko maišelių naudojimą. Nepaisant sąlyginai didelių plastiko maišelių gamybos apimčių Lietuvoje, vertinant visą tiekimo grandinę jų indėlis į sukuriamą pridėtinę vertę nėra didelis, todėl plastikinių maišelių atsisakymas ir susiję vartojimo pokyčiai gali padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą ir užimtumą.

Sukurta aplinkai palankių sprendimų socioekonominių efektų vertinimo metodika ir jos taikymas bus plačiau pristatytas nuotoliniame seminare, kuris vyks liepos 5 dieną 10 valandą. Prisijungimo nuoroda: https://tinyurl.com/SEGEseminaras