Praėjusią savaitę Seime vykusioje konferencijoje „Žalioji transformacija: Lietuvos savivaldybių kelias į klimato neutralumą“ buvo pristatytas Žaliųjų savivaldybių nacionalinis tinklas. Juo rūpintis patikėta Lietuvos energetikos institutui, o pagrindiniu tinklo koordinatoriumi paskirtas LEI projektų vadybininkas Romualdas Petraitis.
Tinklo idėja išvystyta Seimo laikinojoje grupėje „Žaliosios savivaldybės – 2030“. Jos pirmininkas, parlamentaras Andrius Bagdonas tvirtina, kad Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo veiklos pradžia – pusantrų metų trukusio darbo ir praeitų metų gruodį pasirašyto memorandumo dėl Žaliųjų savivaldybių iniciatyvos rezultatas.
„Smagu, kad Lietuvoje yra net dvi savivaldybės – Vilniaus miesto ir Tauragės r., – kurios atrinktos į Europos Sąjungos 100 neutralaus poveikio klimatui ir išmaniųjų miestų misiją iki 2030 metų. Tačiau jos ne vienintelės, kurios ieško būdų, kaip klimato kaitos iššūkius bei Europos Komisijos nustatytą žaliąjį kursą paversti galimybėmis. Nors tinklas dar tik pradeda veikti, prie jo prisijungė jau 15 savivaldybių. Neabejoju, ateityje jų bus tik daugiau“, – teigė Seimo narys A. Bagdonas.
Savo ruožtu Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo koordinatorius R. Petraitis pabrėžė, kad ši iniciatyva nėra savitikslė. Ja siekiama realaus gyvenimo sąlygų gerinimo ir resursų tausojimo.
„Džiugu, kad vis daugiau savivaldybių ir jose gyvenančių žmonių supranta, jog klimato neutralumo siekis yra ne vien tik Europos Komisijos noras. Tai – mūsų visų tikslas, kurio link turime eiti galvodami, ką po savęs paliksime vaikams“, – sakė R. Petraitis.
Anot jo, iki šiol bene didžiausias iššūkis Lietuvos savivaldybėms ir įvairioms suinteresuotoms organizacijoms buvo susigaudyti informacijos gausoje ir sužinoti apie visas galimybes ar sėkmės istorijas.
„Jau kurį laiką buvo juntama, kad reikalingas savotiškas kompetencijų centras, galintis atlikti telkėjo, koordinatorius ir konsultanto vaidmenį. Jį dabar prisiima Lietuvos energetikos institutas, todėl su laiku savivaldybėms turėtų tapti vis lengviau gauti reikiamą informaciją ir sužinoti apie galimybes, susijusias su klimato neutralumo projektų finansavimu“, – paaiškino Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo koordinatorius.
Vienas iš pirmųjų tinklą koordinuojančių specialistų darbų bus tinklalapio sukūrimas, kuriame savivaldybių atstovai rastų reikiamą informaciją, susijusią su skirtingomis Europos Sąjungos finansavimo programomis, skirtomis padėti šalims ir jų regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir naujos realybės, kurioje ypač svarbus tvarumas ir žalieji sprendimai.
„Klimato neutralumą sudaro daug sudedamųjų dalių. Pradedant transporto sistema bei energetika ir baigiant žemės ūkiu bei žmonių įpročių formavimu. Kiekvienai iš tų krypčių numatytas finansavimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra numačiusi iki 2030 m. į dviračių infrastruktūros gerinimą investuoti apie 100 mln. eurų. O štai programos „Europos horizontas“, kuri bus vykdoma iki 2027 m., bendras biudžetas yra 95,5 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei 15 mlrd. eurų klimato, energetikos ir mobilumo tematikoms. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kur savivaldybės gali gauti finansavimą infrastruktūrai tobulinti bei žmonių gyvenimo sąlygoms gerinti, kartu leidžiančiam siekti ir klimato neutralumo tikslų“, – vardijo Lietuvos energetikos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas, taip pat besirūpinantis Žaliųjų savivaldybių tinklo plėtra.
Pasak jo, tinklas atviras ne tik norintiesiems prisijungti ir dalytis patirtimi bei gerąja praktika, bet ir išsakyti siūlymus, kokios pagalbos ar įrankių reikia, kad darbai, idėjos ar iniciatyvos būtų įgyvendinamos.
„Reikia kuo daugiau ir atviriau bendradarbiauti, kad išvengtume paradoksalių situacijų, kaip viena šalia kitos esančios savivaldybės demonstruoja kardinaliai skirtingus rezultatus. Pavyzdžiui, vienoje daugiabučių renovacija sparčiai vyksta, o kitoje ji stagnuoja. Vienoje alternatyvieji energijos šaltiniai sparčiai plėtojami, kitoje – pasigirti nėra kuo. Tikiu, kad tinklas taps reikiamu katalizatoriumi ir savivaldybės klimato temoje atras vienos kitas“, – pabrėžė dr. R. Urbonas.
Jo kolega ir Žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatorius R. Petraitis pabrėžia – savivaldybės savo kelionę iki klimato neutralumo ir skirtingų su tuo susijusių projektų įgyvendinimo turėtų pradėti pirmiausia nuo atsakingų žmonių paskyrimo, kad būtų aišku, kas kiekvienoje savivaldybėje rūpinasi klimato ir žaliojo kurso klausimais.
„Kiek žinau, kol kas tik Tauragės rajono savivaldybė turi specialistą, kuris administracijai patarinėja klimato neutralumo klausimais. Ir tai, panašu, duoda apčiuopiamų rezultatų – Tauragė yra viena iš Lietuvos žaliosios krypties lyderių. Kaip jai tai pavyksta, manau, galėsime pamatyti rudenį ten vyksiančioje miestų tvarumo konferencijoje“, – sakė R. Petraitis.
Jo teigimu, kol kas Žaliųjų savivaldybių nacionalinis tinklas daugiausia dėmesio skirs energetikos ir susisiekimo klausimams. Šie dabar yra opiausi Lietuvoje.
„Statistika rodo, kad Lietuvoje net trečdalį aplinkos taršos sukuria transportas, o energetikos svarba po pastarųjų metų, manau, niekam nekelia klausimų“, – pasirinkimą argumentavo tinklo koordinatorius R. Petraitis.
Anot jo, ateityje tinklo akiratis neišvengiamai plėsis, bus aktyviau dirbama su didesniu spektru žaliosioms savivaldybėms aktualių temų. Prie to prisidės ir greitu laiku suformuota ekspertų komisija, kurią, planuojama, sudarys mokslo, verslo, politikos ir kitų sričių atstovai.
