Kokius iššūkius kelia ledo sangrūdų potvyniai Latvijos ir Lietuvos regionuose?
Net ir šiltėjant klimatui, ledo sangrūdų potvyniai išlieka reikšminga problema, sukeldami žalą tiek gyventojams, tiek jų turtui bei infrastruktūrai. Nors šie potvyniai dažniausiai įvyksta tam tikrose upių atkarpose, jų prognozavimas yra sudėtingas. Reikia išanalizuoti ledo sangrūdų kilmę, dydį bei pasikartojimo tikimybę, kas reikalauja pažangių metodų ir istorinių duomenų analizės.
Kaip buvo įgyvendintas pirmasis projekto ICEREG etapas?
Pirmojo etapo metu projekto mokslininkai parengė ataskaitą „Latvijos – Lietuvos upių baseinų ledų sangrūdų potvynių pavojingos teritorijos“. Šiame dokumente aprašyta, kaip klimato kaita veikia ledo sangrūdų potvynių formavimąsi, ir identifikuotos kritinės upių atkarpos – Mūša ir Lėvuo. Šiose vietose potvyniai dažniausiai sukelia žalą gyventojams ir jų turtui. Projekto dalyviai taip pat glaudžiai bendradarbiavo su valdžios bei visuomenės atstovais, aptardami ateities veiksmus.
Kokie darbai laukia toliau?
Tolimesnėje projekto veikloje bus vykdomi hidromorfologiniai lauko tyrimai pasirinktose upių atkarpose. Remiantis surinktais duomenimis, bus kuriami modernūs skaitmeniniai modeliai, leidžiantys prognozuoti potvynių riziką pagal įvairius scenarijus. Šios pastangos siekia sumažinti riziką gyventojams ir geriau pasirengti galimiems potvyniams.
LEI dalies ICEREG projekto vadovė Jūratė Kriaučiūnienė pabrėžia, kad projekto rezultatai turėtų ne tik mokslinę vertę, bet ir prisidėti prie praktinių sprendimų įgyvendinimo, kurie padės apsaugoti žmonių gyvybes ir turtą.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „Interreg VI-A Latvia–Lithuania Programme 2021–2027“ programos lėšomis.
Plačiau apie projektą: https://www.lei.lt/icereg/
