Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.
Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.
„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“, „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.
Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.
Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.
Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.
Pagal ES strategiją, 2025–2030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte.
Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius. Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.
Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.
Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.
Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu: https://bit.ly/37iq0zi
