TRANSWAT projektas (Bendras Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinių upių ir ežerų vandens telkinių valdymas, LLI-533) vykdomas jau kiek daugiau nei metus. Projektui įsivažiavus, dalinamės svarbiausiomis detalėmis apie projekto veiklas ir tikslus (2/2 dalis).
Pirma dalis: https://lei.lt/transwat-projekto-d-u-k-dazniausiai-uzduodami-klausimai-i-dalis/
Hidroelektrinė yra sudėtingas kompleksinis statinys, kuris ne tik pažeidžia upės vientisumą, bet ir neigiamai paveikia natūralų upės hidrologinį režimą. Į skirtingus ruožus susegmentuotoje upėje vandens organizmai negali judėti į aukštupį ir į žemupį, priklausomai nuo užtvankos ar hidroelektrinės pralaidos. Jei užtvanka yra su hidroelektrine, tai vandens organizmai turi galimybę pavojingai judėti žemyn per turbinas, bet negali pakilti į viršų. Tam yra įrengiami žuvitakiai, kurių tikslingumas priklauso nuo upėje gyvuojančios vandens ekosistemos tipo. Ypač svarbią reikšmę žuvitakiai turi lašišinėse upėse, nes lašišinių žuvų produktyvumas priklauso nuo migracijos „kelių“ (upių) prieinamumo.
Kitas neigiamas užtvankų su hidroelektrinėmis poveikis yra vandens lygio reguliavimas, kuris ypač aktualus tampa vasaros sausmečio metu. Ši problema kyla tuomet, kai instaliuotos per daug galingos turbinos lyginant su vidutiniu tos upės debitu, t.y. minimalus debito kiekis, reikalingas įsukti turbinai dažnu atveju viršija pritekančio vandens kiekį sausmečio metu. Todėl susiduriama su vandens trūkumu, siekiant nepertraukiamai gaminti elektros energiją. Dėl to, nuolatos siekiama sukaupti atitinkamą kiekį vandens tvenkinyje ir tam tikrais momentais jį praleisti pro turbinas. Tokiu būdu formuojamas pulsacinis vandens lygio svyravimas žemiau hidroelektrinės (dar geriau žinomas kaip hidropikingas). Tol, kol vanduo kaupiamas tvenkinyje, hidroelektrinės praleidžia joms nustatytą minimalų debitą, kitaip vadinamą aplinkosauginį debitą – minimalų leidžiamą praleisti vandens kiekį. Kol leidžiamas aplinkosauginis debitas, perteklius nuo upės prietakos yra kaupiamas tvenkinyje, kol pasiekus atitinkamą ribą bus naudojamas įsukti turbinoms. Tekant aplinkosauginiui debitui, vandens lygis žemiau hidroelektrinės būna labai žemas, žuvys turi glaustis labai ribotose buveinėse, o kai kurių žuvų rūšių buveinės prie žemo vandens lygio apskritai išnyksta. Netgi teisės aktuose aplinkosauginis debitas apibrėžimas kaip minimalus vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos tik minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos, kas gali reikšti tikrą pražūtį organizmams su specifiniais poreikiais. Pradėjus veikti hidroelektrinei, vandens lygis vėl staigiai pakyla, todėl žuvys vėl patiria stresą dėl staiga pasikeitusių sąlygų. Šis apibūdintas ciklas kartais vyksta net kelis kartus per parą. Žuvys dėl to patiria labai didelį stresą ir ieško geresnių buveinių su kuo mažesniu vandens lygių svyravimu.
TRANSWAT projekte vieni iš partnerių yra Gamtos tyrimų centro ichtiologai, jų užduotis šiame projekte yra ištirti žuvų grupių ir atskirų žuvų rūšių pasiskirstymą LEI Hidrologijos laboratorijos tyrėjų išskirtuose hidromorfologiniuose poligonuose. Ichtiologai taikydami elektros žūklės metodą poligonuose sugauna visas žuvis, jas paskaičiuoja, įvertina amžiaus ir rūšinę sudėtį bei paleidžia atgal į upę.
Tad LEI užduotis yra įvertinti hidrologinę bei hidromorfologinę dalį, o partneriai įvertina vandens ekosistemas, kurioms daroma didžiausia žala dėl hidroelektrinių veiklos.
Atlikus lauko tyrimus bus kuriamas Varduvos upės hidrodinaminis modelis, kuris bus paremtas natūriniais stebėjimais ir ekspedicijų metu išmatuotais hidrologiniais rodikliais. Tam, visų pirma, bus sudaryta vandens debitų kreivė aukščiau hidroelektrinių kaskados ir žemiau kiekvienos iš penkių hidroelektrinių. Varduvos upėje hidrologiniai stebėjimai buvo atliekami tik 1956-1973 metais Ruzgų vandens matavimo stotyje, tačiau 1973 m. įrengus Juodeikių tvenkinį vandens matavimo stotis paniro po vandeniu, todėl nėra pakankamai duomenų platesniems tyrimams ir hidrologinių dėsningumų nustatymui. Duomenis iš instaliuotų vandens lygio daviklių susiejus su debitais, bus žinoma vienų metų debitų kaita tiek natūralioje Varduvos vagoje (aukščiau kaskados), tiek veikiant hidroelektrinių kaskadai. Hidrodinaminiam modeliui bus sukurti scenarijai, kaip keičiantis debitui sąveikauja hidroelektrinių kaskada.
Tyrimų duomenys bus panaudoti tiriant hidroelektrinių kaskados poveikį vandens ekosistemoms bei pateikiant rekomendacijas, kaip turėtų būti valdomos ir reguliuojamos hidroelektrinės, sudarančios tokią sudėtingą kaskados struktūrą bei koks turėtų būti jų minimalus praleidžiamas vandens debitas, kad būtų atrastas balansas tarp energetinio efektyvumo bei vandens ekosistemų poreikių.
Plačiau apie projektą: https://lei.lt/transwat/
Projektas finansuojamas iš: Interreg V-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 programos. http://www.latlit.eu/
__
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos energetikos institutas ir jokiomis aplinkybėmis informacijos turinys negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.