TRANSWAT projektas (Bendras Latvijos ir Lietuvos tarpvalstybinių upių ir ežerų vandens telkinių valdymas, LLI-533) vykdomas jau kiek daugiau nei metus. Projektui įsivažiavus, dalinamės svarbiausiomis detalėmis apie projekto veiklas ir tikslus (1/2 dalis).
TRANSWAT projekto vienas iš pagrindinių tikslų yra ištirti hidroelektrinių kaskados poveikį vandens ekosistemoms, kadangi iki šiol tiek Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos, tiek kitų institucijų vykdyti moksliniai tyrimai ir projektai buvo sukoncentruoti tik į pavienių hidroelektrinių poveikį. Šių tyrimų metu buvo nustatyti įvairūs dėsningumai, tačiau iki šiol Lietuvoje nėra tirta, kaip hidroelektrinės kaskadoje sąveikauja viena su kita ir kokį tai turi poveikį vandens ekosistemoms.
Siekiant apjungti rezultatus su Latvijos kolegomis, tyrimams Lietuvoje buvo pasirinkta Varduvos upė, esanti tarpvalstybiniame Ventos upės baseino rajone. Varduvos upė tinkama tyrimams, nes joje yra penkių hidroelektrinių kaskada.
Varduvoje pirmiausiai vandens debito (tūrio vienetas, pratekantis per laiko vienetą) matavimai atliekami upės skerspjūvyje, esančiame prieš penkių hidroelektrinių kaskadą, siekiant išsiaiškinti, kokia yra prietaka aukštupyje ir koks yra natūralus upės režimas neveikiant hidroelektrinėms. Tuomet debitų matavimai atliekami penkiuose žemiau kiekvienos hidroelektrinės esančiuose profiliuose, kur natūralų upės režimą reguliuoja ir keičia hidroelektrinės veikla. Šie duomenys reikalingi norint įvertinti vandens debito kitimą bei hidroelektrinių kaskados tarpusavio sąveiką.
Paskutinis, septintasis matavimo profilis, yra Kvistės upėje, kuri yra natūralus intakas į Juodeikių tvenkinį prieš paskutinę kaskados hidroelektrinę. Ši upė svarbi savo reikšmingu vandens debito indėliu į bendrą Varduvos upės nuotėkio balansą tarp dviejų paskutinių kaskados hidroelektrinių.
Išmatuoti vandens debitai šiuo atveju yra reikalingi vandens debito kreivės sudarymui kiekviename matavimo skerspjūvyje. Kiekvienoje hidrologinių matavimų vietoje tyrėjai yra instaliavę vandens lygio daviklį, kuris kas 15 minučių fiksuoja vandens lygį bei temperatūros rodmenį upės priedugnyje. Kitaip tariant, vandens lygis matuojamas kas 15 min. visus metus nepertraukiamai, o debitas matuojamas atsitiktinai, siekiant apimti kuo platesnį vandens lygio svyravimų diapozoną. Tokiu būdu galima sudaryti vandens lygio ir debito priklausomybės grafiką, kitaip dar vadinamą debitų kreive. Turint šį grafiką, galima apskaičiuoti neišmatuotas debitų reikšmes pagal kas 15 min. užfiksuotas vandens lygių reikšmes ar kitus lygius, reikalingus tyrimams.
Dronas yra taikomas upių hidromorfologijai tirti ir hidromorfologiniams poligonams išskirti. Nors mėgėjiška akimi upėje viskas gali pasirodyti vienoda, tačiau upė nėra monotoniška sistema. Dėl skirtingų gamtinių sąlygų, dėl reljefo, upės dugno grunto sudėties, upės vingiuotumo, nuolydžio ir t.t. susidaro skirtingos hidraulinės sąlygos, kurios daro įtaką žuvims pamėgtų buveinių susidarymui. Šios buveinės gali būti tolygios-ramios srovės, srovės pagreitėjimo, sraunumų, pagilėjimų, užžėlusios vandens augmenija ir kt. Projekto ekspertų tikslas yra sukartografuoti pasirinktus upės ruožus, kuriuose yra kuo didesnė tokių buveinių įvairovė, išskiriant poligonus su skirtingomis hidraulinėmis (srovės greitis, turbulentiškumas ir upės gylis) sąlygomis, kurių visuma yra vadinama hidromorfologija. Dronas tyrimams reikalingas tam, kad pagreitintų visus matavimo darbus. Iki tol tyrėjams reikėdavo fiziškai apeiti kiekvieną poligoną apie jo perimetrą. Dabar pakanka užprogramuoti misiją ir pakelti droną, o praskridus virš atitinkamų ruožų tereikia atlikti hidrologinius matavimus, kurių metu išmatuojami srovės greičiai ir gyliai. Taikant dronu užfiksuotas aukštos raiškos nuotraukas, Pix4D programinės įrangos pagalba sugeneruojami detalūs upės ruožų ortofoto vaizdai, pagal kuriuos atitinkamai išbraižomi skirtingomis hidromorfologinėmis sąlygomis pasižymintys upės poligonai.
Plačiau apie projektą: https://lei.lt/transwat/
Projektas finansuojamas iš: Interreg V-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 programos. http://www.latlit.eu/
__
Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos paramą. Už šios informacijos turinį atsako Lietuvos energetikos institutas ir jokiomis aplinkybėmis informacijos turinys negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos poziciją.