Energijos vartojimas ir gamyba sudaro 75 proc. viso Europos Sąjungoje (ES) išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas yra būtina priemonė siekiant kovoti su klimato kaita ir pasiekti ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.
Viena iš priemonių – sukurti žaliojo vandenilio rinką. Tai bene potencialiausia atsinaujinančios energijos kaupimo rūšis, suteikianti galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos ir nuo iškastinį kurą eksportuojančių valstybių bei leidžianti patenkinti energijos poreikį neišskiriant į aplinką anglies dioksido (CO2).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame nutarime dėl vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje 2024–2030 metais gairių, būtent žaliasis vandenilis laikytinas vienu pagrindinių energijos nešėjų ateityje ir įrankiu ES klimato kaitos valdymui.
Lietuva turi geriausias startines pozicijas regione
Įvertinus pagamintą vandenilio kiekį per metus Lietuva yra per vidurį tarp visų Europos šalių, ženkliai lenkdama tiek Latviją, tiek ir Estiją. Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Šarūnas Varnagiris teigia, kad daugiametė Lietuvos įmonių patirtis vandenilio sektoriuje suteikia žinių pranašumą prieš kaimynines šalis.
„Lietuvos įmonės išties aktyviai domisi vandenilio sektoriumi, o Klaipėdos uosto atvejis, leidžia daryti prielaidą, kad ateityje galbūt turėsime lyderiaujantį uostą Baltijos regione žaliosios energetikos sektoriuje“, – teigia dr. Šarūnas Varnagiris.
Bendra Europos Sąjungos žaliojo vandenilio strategija rodo, kad didžiausias vandenilio poreikis yra Vokietijoje ir didžiausia pagaminto vandenilio dalis būtų nukreipiama būtent į šią šalį.
„Lietuva yra maždaug per vidurį numatomo Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus – vandenilio tiekimo vamzdyno, planuojamo nutiesti nuo Suomijos iki Vokietijos per visas tarpines Baltijos šalis. Tai būtų strategiškai svarbus projektas energetikos sektoriuje, kur Lietuvos įmonės gamindamos vandenilį galėtų jį parduoti Vokietijoje“, – ateities perspektyvomis dalinasi Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas.
Pasak jo, pagal Alternatyvių degalų infrastruktūros reglamentavimą (angl. „Alternative Fuel Infrastructure Regulation“) nuo 2030 m. kas 200 km TEN-T pagrindiniame tinkle turės būti įrengtos vandenilio degalinės, skirtos tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkvežimiams. Tai reiškia, jog Lietuva, kaip ir kitos šalys įsipareigoja įrengti vandenilines kolonėles lengvajam ir sunkiajam transportui. Kol kas artimiausia vandenilio kolonėlė yra Rygoje, kur viešajame transporte yra naudojami vandeniliu varomi troleibusai.
Skaitykite daugiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/02/12/zaliasis-vandenilis-ar-lietuva-pasiruosusi-ateities-energijai-563548
